Daugiausia kartų balandį lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnauta 72,1 proc. visų tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose įvykdytų skrydžių. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, aptarnautų skrydžių skaičius Lietuvos sostinėje išaugo 0,7 proc. ir siekė 4 tūkst., pranešė oro navigacijos paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.
Kauno oro uoste aptarnauta 14,8 proc. visų Lietuvos oro uostuose įvykdytų skrydžių. Lyginant su pernai, skrydžių skaičius Kaune išaugo 1,9 proc. – aptarnauti 825 kilę ar besileidę lėktuvai. Šiaulių ir Palangos oro uostuose aptarnautų skrydžių skaičius sudarė atitinkamai 6,7 proc. ir 6,5 proc. nuo visų Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose kilusių ar besileidusių orlaivių – aptarnauta atitinkamai 370 ir 360 orlaivių. Šiauliuose skrydžių skaičius, palyginti su pernai metų balandžiu, sumažėjo 1,6 proc., Palangoje – 2,7 proc.
Pažymima, kad Lietuvoje teikiamos oro navigacijos paslaugos yra paslaugų eksportas, nes jomis daugiausia naudojasi užsienio ūkio subjektai – aviakompanijos (apie 99 proc.). Tris ketvirtadalius visų Lietuvos teritorijoje aptarnaujamų skrydžių sudaro tranzitiniai skrydžiai, kai aviakompanijų lėktuvai Lietuvos oro erdvę kerta tranzitu.
Pagal pasirašytą daugiašalę sutartį Lietuva patiki Europos saugios oro navigacijos organizacijai Eurokontrolei apskaičiuoti ir savo vardu rinkti oro navigacijos rinkliavas. Išlaidas, susijusias su rinkliavų apskaičiavimu ir surinkimu, dengia oro erdvės naudotojai.
Už tranzitinių skrydžių metu aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas aviakompanijos moka maršruto rinkliavas. Kai lėktuvai kyla viename iš Lietuvos oro uostų, už aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas mokama terminalo rinkliava.
„Oro navigacija“ sąnaudas visiškai padengia iš pagrindinės veiklos pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.
