Tie, kurie dar bando įpūsti vilties, jog nuleisti rankų negalima ir dar galima pasiekti, kad nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos šalių nepasiektų, tiesiog ignoruojami kaip beviltiški optimistai.

Tokiame kontekste ir gali atsirasti Sauliaus Skvernelio laiškas baltarusiams, kur atsakymas sveiko proto žmonėms yra žinomas iš anksto. Nepaisant to, šis absurdiškas pasiūlymas vis tiek diskutuojamas – ne kaip Lietuvos pažeminimas ar provokacija, bet kaip galimybė, kad kažkas daroma.

Net S. Skvernelio viešas sutikimas A. Lukašenkos sąlygomis dėl radiacinio monitoringo neįgauna visuotinio pasmerkimo, nes visi jau pavargę, abejingi ir nebesigilina. O jūs ką tik pamatėte, kaip mikliai A. Lukašenka apmovė mūsų premjerą ir jo patarėjus, net absoliučią mūsų teisę atlikti radiacinį monitoringą pavertęs dvišalių derybų objektu. Senas triukas, skirtas žiopliams.

Tuo pačiu metu tiek S. Skvernelis, tiek jo Astravo ideologas, vicekancleris Deividas Matulionis, viešai pripažįsta, kad jie nebežino, ką daryti. Todėl taktika aiški – arba kaltinti kitus, nors jie patys jau daugiau kaip dvejus metus valdžioje, arba siųsti beprasmiškus ir beviltiškus laiškus.

Kai visuotiniu sutarimu Seime buvo priimtas įstatymas, kad Lietuva nepirks elektros iš Astravo atominės, kuri yra statoma pavojingoje vietoje šalia Vilniaus, tai nebuvo vien tuščias šūvis.

Suskaičiuota, kad jeigu izoliuotume šią atominę, neleidžiant eksportuoti joje gaminamos elektros, tai yra didelė tikimybė, kad elektros gamyba vidaus rinkai bus nuostolinga ir todėl neprasminga. Ši atominė elektrinė yra statoma kaip regioninė, bet jei regionas ją atmes dėl saugumo sąlygų, tai ji nebeteks prasmės ir nebeapsimokės ekonomiškai.
Gal vien dėl Astravo AE reikėtų naujos vyriausybės, galinčios veikti efektyviai ir suteikti naujos vilties Lietuvai.
Ž. Pavilionis

Bet tam reikia kartu su mūsų šalies strategine partnere Lenkija įtikinti kitus mūsų kaimynus prisijungti prie Lietuvos pozicijos. Ir to S. Skvernelis su D. Matulioniu ir ministru Linu Linkevičiumi iki šiol nepadarė, bandydami dabar mus nukreipti į diskusijas apie naujus planus.

Įstatymo niekas nepanaikino ir nemanau, kad kas nors išdrįs tai padaryti. Jis galioja ir šiai vyriausybei.

Jis galios ir naujajam prezidentui (prezidentei) ir tai bus esminis iššūkis: neleisti legalizuoti Astravo atominės elektrinės (AE) įvairiomis derybinėmis smulkmenomis ir sukurti „elektros nepirkimo" koaliciją.

Gal Ramūno Karbauskio ultimatumas Lietuvos žmonėms dėl S. Skvernelio nėra toks beviltiškas. Gal vien dėl Astravo AE reikėtų naujos vyriausybės, galinčios veikti efektyviai ir suteikti naujos vilties Lietuvai.

S. Skvernelio-D. Matulionio-L. Linkevičiaus stabilumas reikštų stagnaciją ar Rusijos, de facto statančios Astravo AE, triumfą.