Europinis žievėgraužis tipografas, arba Ips typographus, yra maždaug keturių milimetrų dydžio, kai kurie iš jų – dydžio sulig piršto nagu. Bet praėjusiais metais jis padarė miškui žalos daugiau nei rekordiniai laukinės augmenijos gaisrai, siautėję Švedijoje. O vabalams klestint vis šiltesnių bei sausesnių orų sąlygomis, žala, kurią jie sukelia, panašu tik augs.
Remiantis Švedijos miškų agentūros blogiausio atvejo scenarijaus prognozėmis, šie vabalai vien per šiuos metus gali suniokoti 12,5 mln. kubinių metrų medienos, o padaryta žala gali siekti šešis mlrd. Švedijos kronų (arba 625 mln. JAV dolerių). Tai prilygsta daugiau nei 15 proc. metinių medienos apimčių. Pagal pagrindinį agentūros prognozės scenarijų, žala gali prilygti praėjusiais metais padarytai žalai, – 3–4 mln. kubinių metrų.
Bėdų, susijusių su klimato kaita, mastas auga. Neįprastai švelnios žiemos paverčia kitados ledu aptrauktą žemę tiršta purvyne, kuri gali praryti 25 tonas sveriančius miškovežius. Karštesnės vasaros didina gaisrų riziką; praėjusiais metais gaisrai privertė daugelį bendrovių laikinai sustabdyti operacijas, nes šalis buvo priversta prašyti Europos Sąjungos padėti kovoje su nesuvaldomais gaisrais.
Dideliam miškų savininkų nusivylimui, mažiems vabaliukams ypač patinka brangiausi medžiai, jau užaugę ir seni medžiai, arba maždaug 40–100 metų amžiaus.
„Miško medžiagos vertė radikaliai prastėja, nuo rąstų iki kuro", – sako Švedijos miškų agentuos žalos koordinatorius Hansas Kallsmyras.
Agentūra šiuo metu, pasitelkusi įsteigtą krizių valdymo darbo grupę ir miško pramonę, visomis išgalėmis stengiasi įveikti šią grėsmę. Svarbiausia yra nustatyti, nukirsti ir pašalinti pažeistus medžius, vos tik vabalai atplūsta pavasariop. Kai kurios bendrovės netgi pasitelkė į pagalbą dirbtinį intelektą, algoritmus ir nuotraukas, darytas iš palydovų, kad susektų žievėgraužių antplūdžius.
Kenčiantys medžiai
Bet net ir tada, kai imamasi visų tinkamų priemonių, įmanoma sukontroliuoti tik apie 20–30 proc. tolesnio užkrėtimo riziką, teigia bendrovės „Holmen Skog AB" regiono vadovas Torbjornas Elofsonas. Visa kita priklauso nuo orų, sako jis.
„Pernai užsitęsusius kenkėjų antpuolius lėmė smarkiai išsausėjęs miškas, – sakė T. Elofsonas, – Miško būklė, jo gebėjimas augti ir būti atspariam, priklauso nuo lietaus."
Viena eglė turėtų augti penkiasdešimt metų, kol galiausiai būtų nukertama. Per tą laiką išskirtinai sausi orai, kurie pernai vyravo Švedijoje, gali tapti nauja norma, sako Gunnaras Isacssonas, miškų agentūros ekologas.
Agentūra šiuo metu pataria miškų savininkams pradėti sodinti daugiau kitų medžių, ne tik egles, siekiant diversifikuoti miškų augaliją. Tokiu atveju, žinoma, žievėgraužis tipografas liktų be savo mėgstamų medžių, tačiau tokios pertvarkos gali radikaliai pakeisti natūraliąją Švedijos miškų buveinę.
