Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas pasakojo, kad parlamente turėtų būti priimta rezoliucija „Dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo“.
Vieną išmetė, kitam sumokėjo skatikus
Vairuotoju įmonėje „Sev transport“ dirbęs Nikolajus Skobelevas pasakojo beveik 3 mėnesius pradirbęs vos už 150 eurų.
„Pinigų labai trūko, nors tai nieko nejaudino. Teko pažeidinėti darbo-poilsio režimą“, – žurnalistams Vilniuje rusiškai pasakojo jis.
Negana to, viso darbo laikotarpio metu jis net nebuvo draustas medicininių išlaidų draudimu.
Kitas vyras vardu Aleksejus Kučmagra dirbo įmonėje „Avima“. Jis pasakojo už 60 darbo dienų gavęs 580 eurų. Galiausiai jis buvo išmestas iš automobilio Prancūzijos-Belgijos pasienyje vos su 20 eurų.
Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas dėstė, kad vilkikų vairuotojais Lietuvoje dirba apie 73 tūkst. žmonių.
„Kodėl to nemato darbo inspekcija? Yra dar 15 atvejų, viską paviešinsime. Nepriklauso, ar tai Lietuvos piliečiai, ar darbo migrantai. Tai yra visiškas elgesio dugnas, bet kol nepripažinsime problemos, tol negalėsime jos spręsti“, – kalbėjo jis.
Aiškinsis prokuratūra
Baudžiamosios teisės advokatas S. Žentelis nurodė, kad profsąjungų atstovai į jį kreipėsi sakydami, kad negali padėti žmonėms.
„Darbo ginčų komisija nepajėgi turimomis priemonėmis. Paanalizavus kai kurias situacijas, akivaizdu, kad jos peržengia darbo įstatymų sferą, patenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį.
Kai kurie atvejai, dėl kurių jau kreipėmės, buvo akivaizdus piktnaudžiavimas, dar buvo fizinis smurtas. Yra atvejų, kai žmonėms liepiama tam tikroje padėtyje išbūti, pavyzdžiui, 60 dienų – gyventi automobilyje, grįžta į Lietuvą visiškai be pinigų“, – pasakojo jis.
Advokatas dar pastebėjo, kad darbo migrantai iš Ukrainos ar Baltarusijos dažnai nemoka lietuvių kalbos.
„Jiems tada siūloma pasirašyti už kelis šimtus eurų. Žmonės pasirašo, manau, prokuratūra įvertins ir tokį darbdavių elgesį. Tai turi dokumentų klastojimo požymių.
Dar būna renkamos kažkokios duoklės, patenkant į darbą ir panašiai. Mano giliu įsitikinimu, tai yra buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas. Pinigai darbuotojams nėra grąžinami, po to niekas net neprisimena“, – sakė S. Žentelis.
Balsuos dėl rezoliucijos
T. Tomilinas sakė, kad Seimas antradienį balsuos dėl rezoliucijos, kuri turėtų prisidėti prie tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo.
„Pagrindinis tikslas yra susitarti dėl padėties vertinimo. Tai nėra įstatymas, ekonomine prasme, jis nepakeis situacijos. Iki šiol net ir tarp politikų situacija buvo vertinama per vienos interesų grupės matymo prizmę. Iš esmės „Linava“ turėjo raktus nuo visų durų, tas vertinimas buvo šališkas.
Dabar situacija pasikeitė, yra politinė valia. Situacija sektoriuje vis blogėjo ne tik dėl išnaudojimo atvejų, bet ir dėl situacijos Europos Parlamente. Kai kurie sprendimai ten ne visai palankūs, „Linava“ nori valstybės pagalbos, bet jau 2 metus kalbame su jais, kad gerinti darbuotojų socialinę padėtį būtina. Pažadai pažadais, o darbų nėra“, – kalbėjo politikas.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad transporto ekonominėje veikloje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudaro apie dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto, tačiau vairuotojų vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, 2018 metų gruodį sudarė vos 512,92 euro. Pažymima, kad tolimųjų reisų vairuotojai ir jų atstovai nuolat skundžiasi netinkamomis darbo sąlygomis.
„Suvokdamas, kad kai kurie sprendimai dėl Pirmojo judumo dokumentų rinkinio Europos Parlamente turi būti keičiami atsižvelgiant į Lietuvos interesus ir tam bus tinkama galimybė išrinkus naują Europos Parlamentą;
Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir Trišalėje taryboje 2018 metais ne kartą posėdžiavo įvairios darbo grupės ir komisijos dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinių garantijų ir galimybės keisti jų esamą darbo užmokesčio ir komandiruočių dienpinigių santykį (vidutinis darbo užmokestis beveik tris kartus mažesnis už vidutinius komandiruočių dienpinigius), atsižvelgiant į tolimųjų reisų vairuotojų socialines garantijas;
Pažymėdamas, kad kokybiškas socialinis dialogas yra geriausias būdas problemoms laisvos rinkos veikimo sąlygomis spręsti, o transporto sektorius veikia konkurencingoje aplinkoje, ir Lietuva priversta konkuruoti su kitomis šalimis, taip pat ir dėl darbo sąlygų reguliavimo,
Įsipareigoja stiprinti parlamentinę tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygų priežiūros sistemos kontrolę;
Rekomenduoja Vyriausybei siekti tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio ir komandiruočių dienpinigių geresnio santykio;
Skatina Vyriausybę pradėti intensyvų tarptautinį dialogą su transporto sektoriuje konkuruojančiomis šalimis dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinių garantijų solidaraus didinimo;
Ragina Vyriausybę pateikti siūlymus ir ekspertinę pagalbą socialinio dialogo būdu sprendžiant tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir socialines problemas, būtent dėl darbo, poilsio ir atostogų laiko nesilaikymo, dėl mokamų atostogų nesuteikimo ir darbo šventinėmis dienomis apmokėjimo, dėl vertimo prašyti nemokamų atostogų, dėl per pusę mažinamų komandiruočių dienpinigių, dėl nederinamo komandiruočių laiko, dėl iš darbo užmokesčio daromų neteisėtų atskaitymų ir rinkliavų, dėl draudimo važiuoti saugiais mokamais keliais, dėl profesinės psichosocialinės rizikos vertinimo nebuvimo, dėl raštu tinkamai neįforminamų komandiruočių, algalapių, darbo užmokesčio išskaitų ir kita“, – rašoma dokumente.
