Vengrijos premjeras dėl kietos antiimigracinės politikos, aštrios kritikos Briuselio adresu ir krikščioniškų konservatyvių vertybių gynimo yra tapęs tikra Europos dešiniųjų žvaigžde, – pastebi šveicarų dienraštis „Neue Züricher Zeitung“.
O ir turinio prasme V. Orbano partija „Fidesz“, pasak dienraščio, pastaruoju metu turi daugiau bendrumų su dešiniaisiais nacionalistais nei su konservatyvia Europos Liaudies Partija (EPP), kuriai vis dar priklauso.
Po to, kai kovo gale EPP frakcijos Europos Parlamente vadovas Manfredas Weberis suspendavo V. Orbano partiją „Fidesz“, ji toliau dreifuoja dešinėn ir galbūt net yra pasiruošusi nutraukti ryšius su Europos konservatorių šeima.
„Po valandą trukusios spaudos konferencijos intelektualiai ir emociškai buvo aišku: abu vyrai negali įsivaizduoti nieko gražesnio, kaip tik formuoti bendrą politiką“, – konstatavo Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentas Budapešte Borisas Kalnoky.
Italijos dešiniosios partijos „Lega“ vadas M. Salvini ir „Fidesz“ lyderis V. Orbanas ketvirtadienio spaudos konferencijoje, pasak jo, sudarė itin harmoningo dueto įspūdį, nuotaika buvusi puiki, abu negailėjo pagyrų vienas kitam. „Norėčiau dirbti su dinamiškais, vitališkais veikėjais“, – sakė V. Orbanas, ES politinę klasę įvertinęs kaip „nuovargio apimtą ir bejėgę“.
Jis išreiškė viltį, „kad iškils naujos jėgos, sugebančios ryžtingai veikti“.
Ir pridūrė: „Europai reikalingas Matteo Salvini“.
Pats M. Salvini pabrėžė nesąs dešinysis, tiesiog jo „Lega“ esanti „alternatyva Europai“. Aišku viena: Europos dešiniosios stovyklos lyderiai pasiryžę žemyno politikoje išsikovoti dominuojančias pozicijas, – daro išvadą B. Kalnoky.
Keistis turi ne vengrų „Fidesz“, o Europos Liaudies Partija
V. Orbanas nuolat pabrėžia norįs likti Europos Liaudies Partijos bloke, tačiau pageidautų jį keisti pagal savo įsivaizdavimą. „EPP yra kandidatė į politinius savižudžius, nes nori prisirišti grandine prie kairiųjų“, – neseniai italų dienraščiui „La Stampa“ duotame interviu perspėjo V. Orbanas ir siūlė jai kitą kelią: bendradarbiauti su Europos dešiniaisiais. O tam būtina EPP viduje stiprinti dešiniojo konservatizmo pozicijas.
Abiems politikams labiausiai patiktų, jei EPP priartėtų prie jų bent jau migracijos klausimu, kuriuo abu laikosi griežto kurso. M. Salvini žodžiais, jei EPP perimtų V. Orbano pažiūras, su šia Europos Parlamento frakcija bendradarbiauti jam būtų vienas malonumas.
V. Orbano įsitikinimu, po Europos Parlamento rinkimų esama tik dviejų galimybių: arba Europai vadovaus jėgos, pasisakančios už migraciją, arba antiimigracinės partijos. Viskas priklausys nuo to, prie kurios iš šių krypčių prisijungs EPP.
Nuo to, kurlink pasisuks Europos Liaudies Partija, priklausys ir „Fidesz“ sprendimas: likti frakcijoje ar skirtis su ja, – sakė V. Orbanas spaudos konferencijoje. Į klausimą, ar jis pats būtų pasirengęs bendradarbiauti su Le Pen ar AfD, kol kas vengė atsakyti ir žadėjo padaryti tai, tinkamam momentui atėjus.
Tačiau, pasak jo, būtina atsižvelgti į tai, kokios jėgos rinkimuose sulauks daugiau paramos. Nes rinkimai – demokratijos šaltinis, – vengro poziciją referuoja dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. V. Orbanas viliasi, kad po gegužės 26 d. rinkimų į Europos Parlamentą susiformuos plati dešinioji stovykla.
Dešinysis aljansas prieš islamo kalifato Europoje grėsmę
Apie tokį „Europos tautų ir nacijų aljansą“ dar balandžio pradžioje prabilo M. Salvini. Aljanso narės steigėjos – Vokietijos „AfD“, Austrijos FPÖ, Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ iš Prancūzijos, Suomių partija bei Danijos tautos partija. Spaudos konferencijoje M. Salvini sakė nežinantis, kiek partijų galiausiai prie dešiniosios sąjungos prisijungs ir kaip joms pasiseks rinkimuose. „Tačiau tikiuosi, kad tapsime labai stiprūs, nes jei laimės kairė, Europa taps islamo kalifatu”, – sakė jis.
„Štai, kaip kuriamos antraštinės tezės“, – įvertino „Die Welt“ autorius B. Kalnoky, primindamas ir kitus V. Orbano sparnuotus posakius apie „kandidatę į savižudžius“ EPP arba „naudingus idiotus“ iš konservatyvios Europos Parlamento frakcijos, kurie, kritikuodami „Fidesz“, stiprina savo konkurentus socialdemokratus.
Spėlioti, kokie bus rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai, išties be galo sudėtinga. Bent jau Vokietijoje didžioji dalis ankstesnių konservatyvaus bloko rinkėjų jaučiasi esą pasimetę. Krikščionių demokratų partija ne vienam jų atrodo praradusi profilį, supanašėjusi su socialdemokratais ir žaliaisiais.
O „Alternatyvos Vokietijai“ daug kas nenorėtų rinkti, nes partija iki šiol nesugebėjo aiškiai atsiriboti nuo radikalios dešinės. Tačiau siena, stūksanti tarp tradicinių konservatyvių partijų ir „dešiniųjų populistų“, eižėja.
V. Orbanas ir M. Salvini mėgina pramušti spragą toje sienoje, kuria EPP atsiribojo nuo „dešiniojo populizmo“ partijų, – komentuoja „Die Welt“. Italijos premjero pavaduotojas M. Salvini sakė esąs atviras bendradarbiavimui su EPP.
Tačiau Europos Liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis (CSU) pareiškė atsisakysiąs Europos Komisijos pirmininko posto, jei jo pasiekti galės tik su parlamentarų nuo „Fidesz“ parama. O ir pats Vengrijos lyderis, sprendžiant pagal jo pasisakymus ketvirtadienio spaudos konferencijoje, linkęs rinktis „vitališką“ ir „elektrizuojantį“ M. Salvini, o ne „išsekusius“ Europos Sąjungos elitus.
Europa turėtų pasekti Austrijos pavyzdžiu
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiskubino atmesti bendradarbiavimo su dešiniosiomis populistinėmis partijomis galimybę. Ji sakė visiškai remianti EPP pagrindinio kandidato M. Weberio poziciją, kad „su dešiniosiomis partijomis po rinkimų nebus jokios kooperacijos“. Politinę kairę tai turėtų neteikti viltingai.
Vis dėlto V. Orbanas nenurimsta: jis ir toliau rengia „naujos Europos“ paktą su dešiniaisiais. „Europa turėtų perimti Austrijos modelį: vidurio dešinė dirba koalicijoje su dešiniaisiais“, – pirmadienį sakė Vengrijos vadovas austrų dienraščiui „Kleine Zeitung“, prieš priimdamas Budapešte Austrijos vicekanclerį, dešiniosios FPÖ lyderį Heinzą-Christianą Strache.
V. Orbanas prisipažino esąs vienas didžiausių Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo šalininkų ir neslėpė susižavėjimo jo politiniu talentu. Nors ir leido suprasti, kad S. Kurzo atsitraukimą nuo jo ir „Fidesz“ laiko oportunizmu.
O štai atsiliepdamas į M. Weberio griežtą atsisakymą bendradarbiauti su dešiniosiomis partijomis, V. Orbanas atsiėmė anksčiau duotą pažadą remti pagrindinį EPP kandidatą, kas dar labiau sumažins pastarojo šansus tapti Europos Komisijos pirmininku.
Gegužės 13 d. Vengrijos premjeras skrenda į Vašingtoną, kur tikisi susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu.