Tėvų pareiga – netrukdyti gyventi
„Vaikai yra dovana, kurią turime priimti be jokių išankstinių lūkesčių. Kai gimsta vaikas, kiekvienai motinai svarbiausia, ar jis gyvas. Didžiausia šiandienių tėvų klaida – troškimas turėti tobulus vaikus. Kuo mažiau tikėsimės, kuo daugiau jį gerbsime kaip žmogų, kaip nepakartojamą kūrinį, tuo jis bus laimingesnis. Mes visi būsime laimingesni. Šeima ir visuomenė bus laimingesnė“, – sakė specialistė. Anot jos, daugelis užmiršta, kad lavinti vaiko dvasią yra ne mūsų darbas. Vaikas ateina jau dvasingas. Mūsų pareiga – netrukdyti gyventi. „Vaikai iki kokių septynių metų labai gerai prisimena savo tikrus namus. Tie namai glūdi mumyse visada. Todėl kai vaikas nori jums paaiškinti, ką jis regi, ką mato, reikia visus darbus palikti nuošaly, prisėsti ir pasiklausyti, ką jis turi pasakyti“, – teigė pašnekovė.
Foreli neslepia, kad jos gyvenime iššūkių netrūko, o kaip vieną didžiausių sunkumų įvardija paramos neturėjimą. „Auginau penkis vaikus praktiškai viena. Vėliau gyvenimas pateikė kitokių sunkumų. Bet, stebėdama kitas šeimas, supratau, kad laimė nėra tai, kad nėra sunku, bet tai, kad mes galime tais sunkumais pasidalinti. Geriausia dovana savo vaikams yra tai, kad jie galėtų įvardyti ką jie turi“, – sakė Amerikos lietuvė.
Pagrindinis tėvų darbas, pasak Foreli, yra netrukdyti vaikams augti. „Mes esame sodininkai. Auginame vaikus net nežinodami, kokie augalai išaugs. Gal kažkuriam reikia daugiau saulės, kitam – sniego, drėgmės. Pažinojau vieną šeimą, kuri labai jaudinosi, kad nesuteikė savo vaikams to, ką galėjo suteikti. Bet kai susilaukė anūkų, įkvėpiau juos pabūti su anūkais. Jie tapo labai laimingi“, – teigė lektorė.
Kiekvienam savo vaikui ji pati sukūrė atskirą lavinimo sistemą, žinodama kiekvieno jų polinkius ir įgimtus sugebėjimus. Moteris prisipažįsta, kad tai buvo ilgametis darbas. „Surasdavau laiko kiekvienam. Kaip? Įjungdavau vaikus į namų ruošos darbus. Jei gali stovėti, gali ir šluotą laikyti ir būti naudingas. Mano patarimas – užuot leidus į būrelius, suraskite ypatingų žmonių, kurie nori dalintis savo žinias. Sudarykite sąlygas susitikimams su tokiais žmonėmis. Būreliuose mokytojauja dažnai ne tie, kurie kūrybiški. O mums reikia mokinti vaikus kurti“, – tvirtino specialistė.
Lietuviai ypatingi
Anot Foreli, viena pagrindinių klaidų, kurią daro mamos, gimus vaikams nebekreipia dėmesio į vyrą. „Gimus vaikui, sutelkiamas visas dėmesys kūdikiui, vyras tam nepasiruošęs. Anot statistikos, daugiausia skyrybų įvyksta, iki kol vaikui sukanka 5-6 metai. Ir dažniausiai dėl to, kad moterys pamiršta vyrus. Vyrai niekada neatsigauna, jie trokšta savo žmonos meilės, romantikos“, – teigė lektorė. Jos esminė pamoka – sugebėjimas sugyventi įvairiomis sąlygomis su įvairiais charakteriais, nekeliant balso, rankos ir nepasitraukiant savo širdžiai. „Konfliktinių situacijų bus kasdien, nes vaikai yra labai protingi. Bet kiekvienas momentas yra proga, ką padaryti, kad į namus vėl sugrįžtų šiluma“, – šypsojosi pašnekovė.
Kuo lietuviai ypatingi augindami savo vaikus? „Lietuva turi tai, ko niekas neturi. Kantrybė ir nuolankumas priešui buvo mūsų valstybės stiprybė. Tas supratimas, kada nusilenkti, o kada stovėti kaip ąžuolams buvo mūsų jėga. Mumyse glūdi nepakartojamas stebuklas. Stebėjau šeimas Lietuvoje, jų yra nuostabių. Jei kas būtų pasakęs, kad patekau į rojų, būčiau patikėjusi“, – šypsojosi penkių vaikų mama.
Kalbant apie laiką, anot pašnekovės, verta prisiminti, kad kiekvienoje šeimoje skirtingos aplinkybės. Reikia sudaryti sąlygas, kad kiekvienam vaikui asmeniškai rastum laiko. „Kai gyveni kantrybėje ir meilėje, laiko sąnaudos auga. Skubėjimas trumpina laiką. Aš rasdavau laiko su kiekvienu vaiku išeiti į gamtą ir jo išklausyti. Mes žiūrime į meilę labai matematiškai, bet laikas trukdo meilei“, – teigė Foreli.
Kaip vieną didžiausių savo klaidų, ji įvardija tai, kad paklausė kitų. „Pasikliaukime savo širdimi, savo dvasia. Tai yra dovana. Jūsų nuomonė lygiai tokia pati svarbi kaip ir kitų. Mes tai užmirštame. Net ir tos bemiegės naktys yra laimė, kai jūsų rankose yra visatos šedevras – kūdikis“, – sakė pašnekovė.
Reikia perversmo mokyklose
Šiandien visi Foreli vaikai jau yra suaugę ir daug ko pasiekę. Nepaisant to, jie mielai leidžia laiką su mama, klausia jos patarimų. „Jie nori mokytis iš manęs ir toliau. Tai ir yra grįžtamasis ryšys. Bet tai ne mano vienos indėlis. Mano vyras yra nepakartojamas. Jis buvo labai kantrus ir atsidavęs šeimai“, – tvirtino lektorė.
Paklausta, ką ji galėtų patarti kitoms šeimoms, Foreli sakė, kad bene svarbiausia neturėti jokios sistemos. Tai geriausia terpė vaikams augti. „Jei kiekvieną valandą vaikams vyksta koks nors užsiėmimas, nebelieka laiko kūrybai. Mūsų visuomenėje trūksta spontaniškumo, gyvybės, laimės bendradarbiavimo. Mokyklose yra dvasinis perversmas. Vaikai nenori eiti į mokyklą. Tos mokyklos, kurios įjungs tėvus, kurie galėtų pasidalinti profesinėmis žiniomis, atsisakys laiko pamokose, padarys perversmą. Jei vaikai darys tai, kas jiems įdomu, greičiau tobulės ir geriau išmoks“, – tikino pašnekovė.