aA
Užsienio žiniasklaida praneša, kad Maskvos Šeremetjevo oro uoste avariniu būdu nusileidęs lėktuvas užsiliepsnojo tiesiai ant pakilimo tako. Naujausiais duomenimis, išgyveno mažiau nei pusė keleivių – tik 37 iš 78 lėktuvu skridusių asmenų. Tarp žuvusiųjų – du vaikai.

Teigiama, kad lėktuvas pakilo iš Maskvos į Murmanską 17:50 vietos laiku, tačiau vos pakilęs skrydžių valdymo centrui pranešė turįs sugrįžti į Šeremetjevo oro uostą.

Pirminiais duomenimis, Rusijos skrydžių kompanijai „Aeroflot“ priklausančiame „Sukhoi Superjet“ laineryje buvo 78 asmenys: 72 keleiviai ir 6 įgulos nariai. Evakuotis keleiviams teko laineriui jau liepsnojant.

Aeroflot“ spaudos tarnyba išplatino trumpą pranešimą dėl šios katastrofos, kuriuo skelbia: „Patvirtinama informacija apie orlaivio variklių užsidegimą“.


„Lėktuve buvo 78 žmonės, įskaitant įgulos narius, – sakoma Rusijos tyrimų komiteto pranešime. – Kaip dabar rodo atnaujinta informacija, išgyveno 37 žmonės.“

Tačiau sveikatos apsaugos ministrė Veronika Skvorcova vėliau sakė, kad išgyveno 38 žmonės, nors konkretaus žuvusiųjų skaičiaus neįvardijo.


Dar 11 žmonių buvo sužeisti užsidegus šiam lėktuvui, pakilusiame iš Maskvos skristi į šiaurinį Murmansko uostamiestį, anksčiau sekmadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos padalinio Maskvos srityje vadovas Dmitrijus Matvejevas.

Iš Maskvos į Murmanską skridusio ir Šeremetjevo oro uoste užsidegusio „Superjet 100“ keleiviai stabdė evakuaciją, bandydami pasiimti savo rankinį bagažą. Tai pranešė radijo stotis „Kommersant FM“.

Pažymima, kad keleiviai pasiėmė savo daiktus, nepaisydami skrydžių palydovų instrukcijų to nedaryti.

Iš Maskvos į Murmanską lėktuvu „Sukhoi Superjet“ turėję skristi keleiviai leidiniui „Komsomolskaja pravda“ papasakojo, kas gaisro metu vyko orlaivio salone.

„Mes pakilome ir į lėktuvą pataikė žaibas. Lėktuvą apsuko, leidomės avariniu būdu. Iš baimės vos nepraradome sąmonės. Lėktuvas šokinėjo ant tako, kaip žiogas, ir užsidegė jau ant žemės. Dabar mes nieko nesuprantame, aplinkui bėgioja Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai ir medikai, girdo visus raminamaisiais“, – po nelaimės pasakojo Piotras Jegorovas.

Sekmadienio vakare skrydžiui iš Maskvos į Murmanską pakilęs SSJ-100, kuriame buvo 73 keleiviai ir penki įgulos nariai, maždaug po 10 minučių pasiuntė nelaimės signalą ir leidosi į Šeremetjevo oro uostą avariniu būdu. Jo pilotams nepavyko orlaivio nutupdyti pirmu bandymu, o per pakartotinį bandymą lėktuvas trenkėsi į nusileidimo taką – iš pradžių ratais, po to – priekine dalimi ir užsidegė. Nors gaisras buvo užgesintas gana greitai, galinės lėktuvo dalies nuo pat sparnų sparnų neliko.

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad per šį įvykį žuvo 13 žmonių, šeši žmonės žmonės nukentėjo, o dalies keleivių būklė nebuvo galutinai žinoma.

„Kol kas nepavyksta rasti 13-os žmonių, kurie buvo šios skrydžio keleivių sąraše“, – teigė šaltinis.

Įvykio vietoje dirba gausios gelbėtojų ir medikų pajėgos.

Liudininkai socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos.

„Siaubas mūsų akivaizdoje“

Terminale buvusi įvykio liudininkė Aliona Osokina pasakojo pamačiusi taku riedantį ugnies apimtą lėktuvą.

„Liepsnos rijo lėktuvą“, – ji sakė televizijai „Dožd“.

Pasak A. Osokinos, prie lainerio greitai privažiavo ugniagesių mašinos, bet jos neįstengė iškart užgesinti liepsnų.

„Šis siaubas ir tragedija vyko mūsų akivaizdoje“, – sakė moteris ir pridūrė, kad sugebėjusieji išbėgti iš lėktuvo pėsčiomis ėjo terminalo link.

„Manau, jie buvo apimti gilaus šoko“, – nurodė ji.

Lėktuvas, kuriame buvo 73 keleiviai ir penki įgulos nariai, iš Šeremetjevo oro uosto pakilo 18 val. 2 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, bet neilgai trukus įgula pasiuntė nelaimės signalą, sakė pareigūnai.

„Pakilus įgula pranešė apie sutrikimą ir nusprendė grįžti į išvykimo oro uostą. 18 val. 30 min. lėktuvas atliko avarinį nusileidimą“, – sakoma oro uosto pranešime.



Rusijos oro vežėjų flagmanė „Aeroflot“ nurodė, kad lėktuvas turėjo grįžti į oro uostą „dėl techninių priežasčių“ ir kad jo varikliai užsidegė tupiant. Ankstesniuose pranešimuose sakoma, kad lėktuvas užsidegė ore.

Kaip pranešama, laineris sugebėjo nutūpti iš antro karto. Jo pilotams nepavyko orlaivio nutupdyti pirmu bandymu, o per pakartotinį bandymą lėktuvas trenkėsi į nusileidimo taką – iš pradžių ratais, po to – priekine dalimi ir užsidegė. Nors gaisras buvo užgesintas gana greitai, galinės lėktuvo dalies nuo pat sparnų sparnų neliko.

Liepsnojančiame lėktuve Maskvoje žuvo 41 žmogus, skelbiama, kad evakuaciją stabdė bagažą pasiimti bandę keleiviai
© AP / Scanpix

Skrydžių stebėjimo tinklalapis „Flightradar24“ rodo, kad prieš nusileisdamas lėktuvas vieną kartą apskrido oro uostą.

Pasak aviacijos ekspertų, lainerio degalų bakai buvo pilni, todėl tikėtina, kad gelbėtojams pavyko užkirsti kelią dar didesnei tragedijai.



Tyrėjai sakė nagrinėjantys įvairias galimas įvykio priežastis, bet kokias nors išvadas daryti kol kas per anksti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir draugams, taip pat sakė, kad tyrimas „turi būti kiek įmanoma nuodugnesnis“, nurodė Kremlius.

Premjeras Dmitrijus Medvedevas paskyrė specialų komitetą šiai katastrofai ištirti.

Murmansko srityje, kur, kaip manoma, gyveno dauguma aukų, nuo pirmadienio skelbiamas trijų dienų gedulas.

Kai kurie skrydžiai buvo nukreipti į kitus Maskvos oro uostus arba Žemutinį Naugardą, esantį maždaug už 400 km į rytus nuo Rusijos sostinės.

Tikėtina, kad po šios nelaimės „Aeroflot“ skrydžių tvarkaraštis dar kelias dienas bus sutrikęs.

„Juodosios dėžės“ perduotos tyrėjams

Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kur savaitgalį avariniu būdu nusileido užsiliepsnojęs keleivinis laineris, rastos abi „juodosios dėžės“, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė su tyrimo eiga susipažinęs šaltinis.

„Aptikti ir perduoti Tarpvalstybinio aviacijos komiteto specialistams abu skrydžio duomenų savirašiai, įrašinėję kalbą ir [skrydžio] parametrus. Jų būklė yra tinkama iššifravimui“, – nurodė šaltinis.

„Iššifravimas gali trukti nuo dviejų savaičių iki mėnesio“, – pridūrė jis.

Per gaisrą lėktuve SSJ-100 žuvo daugiau nei 40 žmonių. Orlaivis sekmadienį vakare buvo išskridęs iš Maskvos į Murmanską, bet neužilgo sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu.

Šeremetjevo oro uosto nelaimė
Šeremetjevo oro uosto nelaimė
© AFP / Scanpix

Smūgis aviacijos pramonei

Šalies civilinės aviacijos saugumo rodikliai jau anksčiau buvo ne patys geriausi, o vėliausia katastrofa laikoma skaudžiu smūgiu šiam sektoriui.

„Suchoj Superjet 100“ yra pirmasis civilinis laineris, sukurtas Rusijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Šie lėktuvai, sukurti per V. Putino asmeniškai prižiūrėtą projektą, buvo pradėti naudoti 2011 metais ir tapo šalies pasididžiavimu.

Tačiau pastaraisiais metais buvo pranešta apie daugelį šių lėktuvų techninių problemų, o Rusijai nesisekė įtikinti užsienio vežėjus pirkti naujuosius lainerius.

2012-ųjų gegužę ikiserijinės gamybos SSJ-100 lėktuvas nukrito netoli Indonezijos sostinės Džakartos per parodomąjį skrydį. Žuvo visi 45 juo skridę žmonės.

2013 metų birželį Islandijos sostinės Reikjaviko oro uoste bandomąjį skrydį atlikusiam SSJ-100 kietai nusileidus sužalojimų patyrė vienas iš penkių juo skridusių žmonių.

2018-ųjų spalį Rusijos skrydžių bendrovei „Jakutija“ priklausantys toks lėktuvas leisdamas Buriatijos sostinėje Ulan Udėje nuriedėjo nuo tako. Nedideles traumas patyrė keturi iš 92 juo skridusių žmonių.

Vyriausybė siūlė subsidijas, kad įtikintų Rusijos bendroves pirkti „Superjet“. „Aeroflot“ tapo pagrindine juos naudojančių kompanijų.

Pernai rugsėjį bendrovė paskelbė rekordinį „Superjet 100“ užsakymą – „Aeroflot“ ketino įsigyti 100 šių lėktuvų.




Skrydžiai į Šeremetjevo oro uostą ir iš jo sustabdyti.

Katastrofos tyrėjų preliminariais duomenimis, ji įvyko į lėktuvą trenkus žaibui.

„Pagrindinė versija yra žaibo smūgis į lėktuvą, po kurio automatika išsijungė. Tai patvirtino vienas iš įgulos narių“, – sakė vienas tyrėjų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nuodugniai ištirti šios nelaimės priežastis, o premjeras Dmitrijus Medvedevas įsakė suformuoti tam specialią valstybinę komisiją. Federalinis tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl oro transporto priemonių saugos naudojimo taisyklių pažeidimo. Tyrimo ėmėsi ir Federalinė transporto prokuratūra.

Iki šiol buvo užfiksuotos trys SSJ-100 lėktuvų, kurių patikimumu ir saugumu smarkiai abejojama tarptautinėje rinkoje, avarijos ir katastrofos.

2012-ųjų gegužę ikiserijinės gamybos SSJ-100 lėktuvas nukrito netoli Indonezijos sostinės Džakartos per parodomąjį skrydį. Žuvo visi 45 juo skridę žmonės.

2013 metų birželį Islandijos sostinės Reikjaviko oro uoste bandomąjį skrydį atlikusiam SSJ-100 nusileidus kietai, sužalojimų patyrė vienas iš penkių juo skridusių žmonių.

2018-ųjų spalį Rusijos skrydžių bendrovei „Jakutija“ priklausantys toks lėktuvas leisdamas Buriatijos sostinėje Ulan Udėje nuriedėjo nuo tako. Nedideles traumas patyrė keturi iš 92-ių juo skridusių žmonių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.