Mąstyseną kaip sistemą ten tradiciškai pernelyg formuoja arklio akiniai. Jie skatina matyti tik dvipolį pasaulį Rusija-NATO, ir tai kam nors patrauklu, nes patogu. Mąstysena tampa kalbėsena arba atvirkščiai. Iki akmeninio veiksmo belieka tik slysterti.
Kremliečiai pusiau instinktyviai apsimeta nepastebintys Kinijos kaip trečiosios globalios jėgos. Kitaip, pastebėjus šią realybę, jiems tektų skubiai keisti dvipolę paradigmą. O tai ir psichologiškai, ir politkultūriškai tiesiog per sunku. Turbūt nepakeliama užduotis geografiniam gigantui ant bedugnės krašto.
Šimtą, jei ne du šimtus, metų, net nuo bažnyčių schizmos laikų, buvo kalte kalamas Rusijos ir Vakarų nesuderinamumas. Tarsi tiedu poliai ir tebūtų... Nuolat kalbėdama apie daugiapolį pasaulį, oficialioji putininė Rusija atkakliai nenorėjo jo matyti.
Tad imkim tą netikrą dvipolį Rusijos-NATO vaizdą. Kremlius, regis, dairosi pro šiuos ribotai išmanius akinius ir tiek temato.
Mes žūsim garbingai, – sako Rusijos valdytojas, – ir mes eisim į rojų, o anie supuvę netikėliai nespės net pasimelsti.
Taip Rusija jau padalino pasaulį. Ir toks jo vaizdas – iš Kremliaus bokštų – būtų bendras interesas. Galimybė susitarti, jei Vakarai taip suprastų tikrovę. Antai Ukraina. Jos noras nebūti Rusijos gabalu yra bereikšmis, tai tik „jūsų“, kvailųjų Vakarų, nedori kėslai. Lendat į mano pusę! Pridarėt nelaimių.
Padėtis primena senąjį, jau aštuoniasdešimtmetį rudai raudoną paktą MRP, tik dabar siūlomas itin didelis, globalus MRP.
Jis vadintųsi tikrąja strategine partneryste, kurią Rusija esą siūlo, o NATO nenori. Patys bus kalti dėl pasekmių. Matyt, Rusijai nelieka kitos išeities, kaip sugriauti NATO. O jeigu persikrautume pagal kremliškąją „partnerystę“, tai NATO nesiimtų nieko, kam nepritartų Rusija.
Visa nelaimė, kad žmogėdrų žmonija neišliks.
Kol kas Vakarai padarė tiek pažangos istorinio realizmo kryptimi, kad ima susivokti kur esą ir su kuo turi reikalo.
Dešimtis metų buvo mulkinami, neva Rusija „taip pat“ kovoja su terorizmu, tarsi mistiniu užkratu be adreso.
Pamiršę, kad jau Stalinas buvo teroristas Nr. 1, svaigstąs nuo perspektyvos šokdinti visą gaublį! Kai J. Stoltenbergas neseniai priminė, jog nei Hitlerio, nei Stalino neveikė „dialogai“, Kremlius piktai timptelėjo blauzdą nelyginant lavonas nuo elektrošoko.
Kariškai vis galingesnės Rusijos sanglauda su tarptautiniu terorizmu – štai iššūkis Vakarams ir NATO, pastebėjo Stoltenbergas. Galų gale, fundamentalūs agresijų sąjungininkai matomi greta, vienoje fronto pusėje. Teblėsta pražūtingos iliuzijos, nebūtos konvergencijos, prarijusios daugybę brangaus laiko.
Su Rusija tik tuomet pavyks rasti bendrą kalbą, kai Vakarai išmoks gyventi be Rusijos. Kad ši nesvaigtų ir nediktuotų jokių sąlygų. Juolab su savo supuvusiais vamzdynais. Tegul atsigrįžta į Rytus, į Kiniją, ir paskaičiuoja, kiek dar turi laiko. Didysis brolis kol kas ramiai laukia, kol VVP arba poputininė Rusija įsivels į pragmatizmų neribojamą karą su Europa. Ir JAV, tikėkime.
Vėžio operacija paskutinėje stadijoje.