J. Low savo patarimais apie jaunus verslus dalijasi ne tik kaip pranešėjas įvairiuose renginiuose, bet ir savo pastebėjimais dalijasi rašydamas. Jo knygos „Listen Louder“ ir „The Disruption Book“ prieš ketverius metus pateko į populiariausių knygų sąrašą „Verslo ir verslumo“ kategorijoje.

Prieš vieno sėkmingiausių Danijos antreprenerių vizitą Lietuvoje portalas DELFI dalijasi išskirtiniu interviu su J. Low.

Antrepreneris - tai ne tik verslininkas, bet žmogus, kuris sugeba ne tik kurti ar valdyti verslą, bet ir vykdyti inovatyvią, kūrybišką veiklą, sugeba idėją paversti verslu. Kurdamas naujas paslaugas ir produktus toks verslininkas siekia gerinti visuomenės gyvenimą ir ekonominę padėtį. Ant antreprenerio pečių gula ne tik veiklos bei darbo sau ir kitiems organizavimas, bet ir kartu su verslu atsirandanti atsakomybė.

– Kaip manote, ar kiekvienas gali būti antrepreneris? Kokių charakterio savybių reikia geram verslininkui?

– Taip. Manau, kad viskas priklauso nuo mąstymo ir priėmimo minties, ką reiškia būti antrepreneriu.

Visada antreprenerystę apibūdinu kaip aistros ir panikos kombinaciją. Kai pradedu naują verslą, jaučiu abu šiuos jausmus. Didžiulę aistrą tam, ką darau. Didžiulę paniką, kad verslas nepavyks. Man nepatinka pralaimėti, todėl šio jausmo negaliu išvengti. Kartu manau, kad šie abu jausmai būtini, kad iš tiesų pasisektų ten, kur pradedi kažką naujo.

Kartu suprantu, kad antreprenerystė – maratonas, o ne sprintas. Kai sugalvoji idėją, ji tėra 1 proc. kelionės. Idėja yra niekas. Tai lyg svajonė. Smagu jų turėti ir jomis dalytis, bet viskas įmanoma tik jas įgyvendinant. Net ir su prasta idėja gali sukurti gerą verslą, bet negali geros idėjos paversti geru verslu, jei įgyvendinimas yra prastas. Taigi geri antrepreneriai veikia, dirba, pralaimi, mokosi ir kartoja šiuos procesus vėl ir vėl, kol pagaliau jie nugali. Šie žmonės yra užsispyrę, bet kartu nori mokytis ir klausyti kitų.

– Kaip apibūdintumėte sėkmingą antreprenerį? Ar sėkmė vertinama tik įmonės kaina?

– Manau, kad į šią temą galima pažiūrėti iš skirtingų kampų. Asmeniškai man, sėkmingas antrepreneris nėra vertinamas tik pagal vieną dalyką ar kriterijų. Kai kam tai gali būti žmogus, kuris tiesiog sugeba apmokėti sąskaitas. Kitiems – tai galėjimas daryti pokytį pasaulyje. Dar kitiems svarbu finansinė laisvė, leidžianti daryti viską, ką tik nori. Nenoriu būti moralinis teisėjas, kuris sakytų, kur čia yra tiesa. Man tai daug daugiau nei pinigai. Man tai jausmas, su kuriuo atsikeliu ir su kuriuo einu miegoti. Jausmas, kad verta gyventi.

– Buvote profesionalus badmintono žaidėjas. Kas yra bendro tarp šios srities sportininko ir verslininko?

– Tėra keletas badmintono žaidėjų, kurie sugeba išgyventi iš savo aistros sportui. Lygiai tas pats ir su antrepreneriais. Turi būti šiek tiek išprotėjęs, nes kam investuoti tiek daug laiko ir dėti pastangų, kai pasiseka tik labai retai.



Manau, kad profesionalus sportas ir verslumas turi bendra tai, kad šios veiklos suteikia prasmę tam, ką darome. Juk nesikeliame anksti ryte ir treniruojamės 3–4 valandas tik tam, kad būtume geri skvošo žaidėjai. Sportą myli dėl to, kokį jausmą jis tau suteikia, o tai suteikia ir prasmę tam, ką darai.

Lygiai tą patį matau ir užsiimant verslu. Antrepreneriai aistringai daro tai, ką mėgsta, ir kartais gali atrodyti, kad jie elgiasi kvailai ar beprasmiškai, bet pačiam jaunam verslininkui tai atrodo svarbiausias dalykas pasaulyje. Man patinka tai, kad žmonės gali priskirti prasmę tam, ką daro. Kitu atveju gyvenimas būtų labai tuščias.

– Tenka nemažai dirbti ir susidurti su kitais verslą kuriančiais žmonėmis. Galbūt pastebite kokias pagrindines klaidas jie daro?

– Didžioji dalis įmonių sužlunga dėl per ankstyvo pervertinimo. Tai reiškia, kad verslininkas pradeda investuoti per daug pinigų dar nesupratus, kokią vietą prekė ar paslauga užims rinkoje. Svarbu suprasti, ko reikia rinkai. Deja, daug startuolių taip nori pasiekti sėkmę, kad jie pradeda tiek daug investuoti į rinkodarą ar personalą prieš tai neišsiaiškinę, ar produktas iš tiesų tikęs.



Dar viena klaida, kurią išskirčiau, – per didelis dėmesys, skiriamas konkurentams. Žinoma, verslo nesukursi be konkurentų stebėjimo, bet geriau ne visą dėmesį sutelkti į juos, o koncentruotis į savo produktą ir sukurti kažką tokio, kuo pats didžiuotumeisi. Jei tai pavyks padaryti, žmonės taps jūsų klientais. Vien noras pasiūlyti mažesnę kainą nei konkurentų nelabai kur nuves.

Jonathan Low

Taip pat pastebiu, kad startuoliai dažnai neturi plano A, B ir C. Nesu matęs verslo plano ar prognozių, kurios visiškai išsipildytų, nes ateitis nėra nuspėjama. Dėl to reikia visada turėti planą B ir C, jei A nepavyktų. Jei šių atsarginių planų nebus, tikėtina, kad susidursite su laiko ar pinigų trūkumu.

– Startuolių pasaulyje dažnai sakoma, kaip svarbu nepasiduoti ir nenuleisti rankų. Vis dėlto kada startuolio kūrėjas jau turėtų suprasti, kad su dabartiniu projektu nieko nebus?

– Vienoje iš savo knygų dalijuosi interviu su Steve Blank, kuris sukūrė „Lean Startup“ metodologiją. Manau, kad jo sukurtas metodas yra labai geras įrankis suprasti, kad laikas eiti kitu keliu, o kada dar patyrinėti aplinką. Pagal „Lean Startup“ filosofiją yra naudojamas terminas „pakeitimas“, kai nusprendžiama pakeisti strategiją ir pasirinkti naują kelią. Žinoma, tai nėra labai lengvas ir malonus darbas, bet mano minėta metodika koncentruojasi į klientą, rinką ir nuolatinį mokymąsi.

– Esate vienas iš skaitmeninės komunikacijos startuolio „JumpStory“ įkūrėjų. Gal galite papasakoti, ką juo norite pasiekti?

– Mūsų vizija buvo pakeisti tai, kaip veikia vaizdo rinka. Šiuo metu vizualinio turinio rinka primena muzikos rinką prieš 20 metų. 1999 turėjome du didžiuosius žaidėjus: Napster ir įrašų studijas. Napster šiek tiek supurtė rinką, nes leido vartotojams dalytis muzika tarpusavyje. Taip, tai nebuvo legalu, bet buvo įžvalgu ir taip buvo pabandyta mesti iššūkį rinkos žaidėjams. Vis dėl to Napster veikla buvo nutraukta, bet įrašų studijos prarado savo galią ir iTunes ir Spotify perėmė rinką. Jie sugebėjo iš abiejų žaidėjų perimti viską, kas geriausia, ir rasti pelną nešantį vidurį.

„JumpStory“ šiuo metu yra panašiame kelyje, bet mes koncentruojamės į nuotraukas, ikonas, iliustracijas ir visus kitus vizualus. Matome, kad šiuo metu rinkoje yra tokie dideli žaidėjai kaip Getty, Adobe, Shutterstock ir kiti, kurie taip pat labai daug resursų atiduoda teisinei daliai medžiojant žmones, kurie pažeidžia jų taisykles. Iš kitos pusės turime nemokamai vizualiu turiniu beisdalijančius internetinius puslapius, tačiau iš tiesų apie 80 proc. tų portalų turinio yra nelegalaus. Taigi mes bandome sukurti kažką tokio kaip iTunes tik vizualiniam turiniui.

– Gyvename informacijos pertekliaus pasaulyje. Skaitmeninės pramogos, žaidimai, informaciniai portalai, video turinys – pasirinkimas tiesiog milžiniškas. Kaip tokiam informaciniam triukšme jaunas verslininkas gali patraukti užimto žmogaus dėmesį?

– Su „JumpStory“ komanda mes kalbame daug apie paprastumą. Tai įgūdis, kuris leidžia sukurti lengvą priėjimą ar naudojimą vartotojui, už kurio slypi sudėtingas kūrimo mechanizmas.

Produktai, kurie sulaukia didelio visuomenės dėmesio, dažniausiai yra labai paprasti savo naudojimu. Pavyzdžiui, Asana, Slack, Trello, Skype ir dar daug kitų pavyzdžių. Nei vienas iš paminėtų pavyzdžių neišsprendė problemos, kuriai nebuvo sprendimo, bet jiems pavyko ją išspręsti pasistengiant, kad vartotojui būtų kuo paprasčiau naudotis.

– Kokia buvo jums didžiausia pamoka, kokią iki šiol išmokote iš savo metų verslo aplinkoje?

– Pamenu, kai 2007 m. buvau pakviestas į vakarienę, kur dalyvavo garsus aktorius Richard Gere. Tuo metu turėjau su labdara susijusį verslą ir norėjome, kad Richard būtų mūsų ambasadoriumi. Prieš susitikimą tikrai labai labai nerimavau. Nors maniau, kad įžymybės manęs negali išmuši iš vėžių, tikrai jaučiau įtampą.

Prieš man išvykstant į Niujorką susitikti su aktoriumi mama man davė labai gerą patarimą. Ji man patarė įsivaizduoti R. Gere kaip dvimetį vaiką su sauskelnėmis, kuris verkia ir pridaro į kelnes. Kad ir kaip būtų, mes visi buvome tais vaikais kažkada.

Kai įvyko mūsų vakarienė aš iš tiesų bandžiau įsivaizduoti aktorių kaip mažametį vaiką. Todėl šį „sauskelnių metodą“ siūlau išbandyti visiems, kurie bijo kokio nors susitikimo.

Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos: www.login.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)