Visų pirma, stresas veikia mūsų nervų sistemą, vėliau ilgalaikis stresas gali sukelti sisteminį organizmo uždegimą. Tai sudėtinga organizmo reakcija į žalingus veiksnius, pasireiškianti audinių ir kraujagyslių funkciniais bei struktūriniais pakitimais. Taip pat stresas veikia neigiamai ir mūsų kraujo kokybę bei gali sukelti lėtines neurodegeneracines ligas, tokias kaip depresija bei paskatinti panikos atakas, rašoma pranešime spaudai.

„Sports House" sporto klubo ir projekto „Healthy FIT" asmeninė trenerė Viktorija atskleidžia, kokios svarbios fizinio aktyvumo taisyklės gali padėti susidraugauti su nuolat mus atakuojančiu stresu.

Kaip mes suprantame stresą, kaip jis siejasi su mūsų fiziniu aktyvumu?

Stresas, arba įtampos būsena tai fiziologinių, psichologinių bei elgesio reakcijos sutrikimai. Kai žmogus aiškiai suvokia, jog gyvenime atsiranda harmonijos trūkumas tarp jam keliamų reikalavimų ir jo asmeninių sugebėjimų, tuos poreikius patenkinti. Tuomet žmogus pradeda jausti nuolatinę įtampą, nerimą, baimę, nesaugumo jausmą, nuolatinį skubėjimą bei savęs paties suvaržymą.

Stresas gali paveikti jausmus, emocijas, mintis bei fizinį kūną. Žmogus gali jaustis dirglus, irzlus, nepasitikintis savimi, nemotyvuotas bei jausti miego kokybės sutrikimus ar net širdies permušimus. Taip pat gali būti jaučiamas dažnas galvos skausmas, svaigimas, raumenų tempimas bei bendras viso kūno silpnumas.

Kiekvienas mes į stresą reaguojame labai skirtingai. Vieni priima tai kaip tobulėjimo išraišką, kiti puola į alkoholį, vakarėlius, o dar kiti renkasi fizinį aktyvumą bei pokyčius gyvenime.

Koks sportas padeda įveikti stresą ir kodėl?

Jėgos sportas mažina psichologinę bei fizinę įtampą. Jėgos treniruotės yra būtinos bent du kartus per savaitę. Kitas dienas galite skirti intensyvesnei veiklai tokiai kaip: bėgimas, greitas ėjimas, HIT (high intensity interval training) treniruotės, rato treniruotės, plaukimas. Tokių treniruočių metu gausite didesnį deguonies suvartojimą, riebalinės masės mažinimą, prevenciją prieš širdies bei kraujagyslių ligas.

Taip pat rekomenduojama kartą į savaitę ar du, apsilankyti žemo intensyvumo treniruotėse tokiose kaip: joga, pilatesas, nirvana. Jų metu atliksite daugiau tempimo bei kvėpavimo pratimų. Tai padės padidinti judesių amplitudę, padės pagerinti laikyseną, sumažins nugaros skausmus bei psichologiškai atpalaiduos visą kūną.

Tad susidėliokite savo fizinio aktyvumo grafiką. Jėgos, aukštesnio bei žemesnio intensyvumo treniruotes. Ir stebėkite, sekite savo kūno bei proto rezultatus. Galiu užtikrinti, jog jie bus tik teigiami bei leis sumažinti ar net įveikti stresą.

Kas dar padeda įveikti stresą?

Savo kūno įsiklausymas bei supratimas. Mes visada gauname kūno signalus, jog reikia sustoti, tačiau niekada į juos nereaguojame, kol nepaguldo liga ar susirgimas. Ir tai yra streso padariniai. Tad norėčiau pabrėžti ir paskatinti išgirsti savo kūno siunčiamus signalus.

Taip pat svarbus aspektas, sumažinimas angliavandenių, cukraus vartojimo, greitojo maisto. Cukraus perteklius iššaukia nuovargį ir išmuša iš vėžių imuninę sistemą. Taip pat stabdo visą žarnyno veiklą ir stipriai alina imuninę sistemą. Tai sukelia negatyvius žmonių pokyčius. Polinkį į dar didesnį stresą, agresiją, persivalgymą, diabetą, antsvorį. Pakoregavus maisto racioną, jo rėžimą, įtraukus daugiau daržovių, vaisių, sėklų, akivaizdžiai keičiasi žmogaus mintys bei kūno pojūčiai.

Buvimas gamtoje yra viena iš pagalbų. Grynas oras, bundanti gamta, miškas, padeda susidėlioti mintis, suprasti, kas sukelia stresą. Gilus kvėpavimas miške padeda išsivalyti susikaupusią neigiamą energiją kūne bei prote. Tad raskite laiko praleisti kuo daugiau gryname ore. Per pertrauką išeikite pasivaikščioti, pakvėpuokite, tai padeda nusiraminti ir pažadinti kūną naujoms mintims.

Meditacija – tai buvimo be minčių, dvasinės tylos, ramybės būsena, kai žmogaus dėmesys yra sutelktas į vidų. Vieniems meditacija gali būti bėgimas, kitiems galbūt šilta vonia, kitiems arbatos puodelis, kurį galite išgerti balkone, kitiems tiesiog buvimas su savimi. Tai gali būti įvairi saviraiška, kurioje jūs pajaučiate savo ramybę.

Gali būti daug įvairių formų streso kontrolės, bei jo paleidimo. Tik jūs patys galite pasirinkti, kuri forma jums labiausiai tinka bei, kurioje pajaučiate visišką atsipalaidavimą bei minčių susidėliojimą. Svarbiausia nekovokite, o spręskite savo problemas ir priimkite taip, kaip naujo gyvenimo restartą!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)