aA
Maždaug 95 proc. pacientų vis dar kreipiasi į specialistus tik tada, kai pajunta nugaros skausmą, teigia Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeutas-masažuotojas Saulius Paliūnis. Anot jo, sistemingai neprižiūrint savo skeleto raumenyno, skausmas dažniausias atsiranda sulaukus trisdešimties ar daugiau metų.
Skauda nugarą
© Shutterstock

Be to, nesiimant jokios profilaktikos skausmas gali kilti visiškai netikėtai, pavyzdžiui, tiesiog valantis dantis. Žinoma, taip pat skausmą gali lemti traumos, kurios nutinka tiek sportuojant, tiek buityje. Tokiu atveju tikėtina, kad skausmas gali kankinti ir kur kas jaunesnius asmenis. Todėl šios srities specialistai atsiųstame pranešime spaudai dalijasi 6 faktais apie nugaros skausmą.

1. Problemos atsiranda tada, kai perkraunamas skeleto raumenynas

S. Paliūnio teigimu, bene dažniausia nugaros skausmo priežastimi tampa išvaržos, slankstelių pasislinkimai ar jau vaikus kankinanti skoliozė.

„Labai didelę įtaką nugaros skausmo atsiradimui turi sėdimas darbas ir atsiradusios išmaniosios technologijos. Nuleidus kaklą ir naršant telefone, spaudimas į kaklo slankstelį padidėja 27 kilogramais. Mūsų kūnas dar tikrai nėra prisitaikęs prie šio krūvio, todėl dažnai žmonės susiduria ir su kaklo, pečių juostos ar krūtinės skausmais. Apskritai problemos dažniausiai atsiranda tada, kai raumenynas yra perkraunamas“, – pasakoja kineziterapeutas-masažuotojas.

2. Labai svarbu nustatyti skausmo priežastį

Žmogui, pajutusiam nugaros skausmą, paprastai atliekami neurodinaminiai testai, kurie padeda nustatyti, ar nervas jau yra užspaustas, ar dar ne. Anot specialisto, kraštutiniu atveju skausmas mažinamas vaistais, tačiau taip pat skausmą galima stipriai sumažinti masažu arba fizioterapija bei mankšta.

„Kaskart turime išsiaiškinti, kur yra problema. Kad tai padarytume, visų pirma, reikalinga ištirti skeleto raumenyną. Savo ruožtu, su žmogumi dirbame dvi valandas. Atliekame funkcinį judesių testavimą, įvertiname viso stuburo atskirų sričių mobilumą, laikyseną ir daugelį kitų aspektų. Pabaigus detalų vertinimą, yra sudaroma individuali programa“, – pasakoja sporto klubo „Alfa steps“ įkūrėjas S. Paliūnis.

Sportas darbe
Sportas darbe
© Organizacijos nuotr.

3. Skausmo priežastis padiktuoja skausmo malšinimo būdus

Kai nustatoma skausmo priežastis, tampa aišku, kokį skausmo malšinimo būda geriausia taikyti. Tiesa, specialistai pabrėžia, kad viskas priklauso nuo to, kokio lygio skausmą žmogus jaučia.

„Būna, kad žmonėms minimalų skausmą pakanka malšinti paprastu judėjimu, nuo kurio sutvirtėja raumenynas ir išsisprendžia problemos. Tačiau jeigu problemos yra gilesnės, pavyzdžiui, žmonės turi išvaržą – reikalinga tiek individuali sporto programa, tiek kineziterapeuto priežiūra. Neteisingai ir be kineziterapeuto priežiūros atliekami pratimai gali sukelti dar didesnį skausmą ir pagilinti jau esamas nugaros problemas“, – perspėja specialistas.

4. Prevencija visuomet bus pigesnė

Nors dauguma lietuvių vis dar linkę į specialistus kreiptis tik tada, kai pajunta skausmą – pačius pirmuosius žingsnius vertėtų žengti kur kas anksčiau. Ir ne tik siekiant išvengti skausmo, bet ir dėl finansinių sumetimų.

„Kai kurie gerai nežino, kokios yra profilaktikos priemonės, siekiant išvengti nugaros skausmo, kiti mano, kad tai – labai brangu. Nuodugnus ištyrimas, programos sudarymas ir individualus darbas su kineziterapeutu kainuoja maždaug 200 eurų, o pajutusiems skausmą jau prireikia ne tik kineziterapeuto, bet ir neurologo ar traumatologo konsultacijų, vaistų ar netgi operacinio gydymo. Todėl prevencija visuomet bus pigesnė. Pastebime, kad vis daugiau įmonių darbuotojams kaip motyvacinę priemonę siūlo papildomo sveikatos draudimo paslaugą, o tokią galimybę turintiems apdraustiesiems gydomosios mankštos, skeleto raumenyno ištyrimas ar reabilitacinės procedūros, priklausomai nuo sutarties sąlygų, yra dengiamos draudimo“, – teigia Dalia Čižaitė–Gabė, „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo sveikatos draudimo žalų skyriaus vadovė.

Kineziterapeutas-masažuotojas teigia, kad reguliariai prižiūrint savo skeleto raumenyną ir nejaučiant skausmo, pakanka kartą per savaitę lankyti individualizuotą grupinę treniruotę, kurioje atliekami pratimai įvairiapusiam kūno stiprinimui, koordinacijai, kūno raumenų balansui ir laikysenai gerinti.

Sportas darbe
Sportas darbe
© Organizacijos nuotr.

5. Yra atvejų, kai operacija yra neišvengiama

2017 m. Lietuvoje iš viso buvo atlikta beveik 3000 stuburo kanalo ir nugaros smegenų struktūros operacijų. Pastebima, kad dažniausiai operacijų prireikia po patirtų traumų arba kitais atvejais, kai nervas yra taip stipriai užspaustas, jog kelia grėsmę.

„Kai dėl užspausto nervo žmogui ima tirpti koja, dar galima šią problemą išspręsti be operacijos. Tais atvejais, kai žmogus nebegali paeiti – operacija, deja, tampa būtina,“ – aiškina S. Paliūnis.

6. Judėjimas – ir reabilitacija, ir profilaktika

„Reabilitacijos po operacijos variantų yra tiesiog per daug, kad būtų galima bendrai apie juos kalbėti. Kadangi tai – labai individualu ir priklauso nuo konkrečios operacijos. Tačiau viena taisyklė yra bendra – dažniausiai jau kitą dieną po operacijos reikia stotis ir judėti. Tam, kad kuo greičiau įsijungtų raumenynas. Aišku, yra išimčių, pavyzdžiui, labai sunkiais atvejais, kai stuburas buvo suskaldytas“, – teigia kineziterapeutas-masažuotojas.

Reabilitacija po operacijos gali trukti nuo mėnesio iki kelerių metų.

KINEZITERAPEUTO PATARIMAI DIRBANTIEMS SĖDIMĄ DARBĄ:

1. Ergonomiška darbo vieta

Žmogui visą dieną praleidžiančiam netinkamoje padėtyje, nugaros problemų nepadės išvengti net ir individualios treniruotės, todėl labai svarbu pasirūpinti ergonomiška darbo vieta.

2. Specialūs pratimai per pertraukėles

Dirbantiems sėdimą darbą S. Paliūnis primena, kad maždaug kas valandą reikėtų daryti pertraukėles. Užtenka 5–10 minučių, per kurias specialistas rekomenduoja atlikti šiuo specialius pratimus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.