aA
Laikykitės ten“ pagrindinė tema – bankai. Arba institucijos, kuriomis netikime, kurias keikiame, bet kurioms vis tiek patikime savo pinigus. Savaitės apžvalgoje – Velykų naujienos, kandidatų į prezidentus rinkiminiai klipai ir premjero
užlėkimai.
Laikykitės ten su Andriumi Tapinu
© Stopkadras

Ištrauka iš laidos:

Bankas. Bankas doram lietuviui gali atstoti visą artimą aplinką – jis kaip draugelis, kai užmeta iki algos, kaip antroji pusė, kai kas mėnesį nugręžia savo reikmėms ir kaip uošvė, kai įsikrausto kartu gyventi ir pradeda reguliuoti, ką turi pirkti, ko nepirkti ir kaip taupyti, jeigu per savaitę išgersi ne dešimt puodelių kavos, o du. O tu nori gerti dešimt. Ir ne kavos, o alaus.

Bankas. Žodis kilęs iš senosios vokiečių kalbos ir reiškiantis suolas. Lietuvoje panašu tuo, kad ankstyvojoje nepriklausomybėje žodis bankas reiškė teisiamųjų suolą. Nes tai buvo neatsiejami dalykai. Jeigu įkuri banką, tai bus ir teismas.

Kaip rašė Jerome`as K. Jerome`as „Trise valtimi neskaitant šuns“: „Džordžas miega viename banke už stiklo kasdien nuo dešimtos iki ketvirtos, išskyrus penktadienius, kai jį pažadina ir varo namo jau antrą popiet.“

Ir tokie džordžai už stiklo mus lydėjo kelis šimtus metų. Natūralu, kad žmonėms pabodo, kad kiekvieną kartą, kai nori padaryti pavedimą, turi vilktis į skyrių, ten išsimušti eilės numerį, laukti eilėje, o tada pildyti popierius. Pabodo, kad lyg ir viskas internetu, bet pažymą išduoda skyriuje, o prieš šventes tave įspėja, susitvarkyk, nes tris dienas jokie pinigai nevaikščios.

Ir tradiciniams bankams grėsmę ima kelti naujosios aušros kūdikiai – „fintechai“ ir „techfinai“. Kuo jie skiriasi? „Techfinai“ sugalvoja technologiją ir žiūri, ar ją galima pritaikyti prekybai ir finansams. „Fintechai“ gi žiūri į dabartinius bankinius reikalus ir galvoja, kaip ją padaryti greitesnę ir patogesnę.

Smulkius tarpusavio atsiskaitymus sutvarkė „PayPal“. Po jo atsirado galybė kitų sekėjų – „Paysera“, „Zelle“, „Venmo“.

„Techfino“ srityje viską tvarkė interneto milžinai „Apple“, „Google“, „Amazon“, „Facebook“, ir aišku, kinai – „Baidu“, „Alibaba“ ir „Tencent“. Kinietiškas messengerio variantas „WeChat“ yra skirtas viskam – keistis pokalbiais, nuotraukomis ir pinigais.

Atsirado virtualūs bankai „Revolut“, „Monzo“, „N26“, kurie siūlo beveik viską, ką siūlo ir tikri bankai. Tik greičiau ir patogiau, viską tavo mobiliame telefone.

Bankai pajuto, kad reikia pasispausti. Pristatė savo programėles, kur jau nebereikia laukti velniai žino kiek, kol du eurai nukeliaus iš sąskaitos Prienuose į sąskaitą Alytuje.

Ir bankai vis dar turi kone monopolį didiesiems finansiniams projektams. Jeigu norite pasiskolinti keliasdešimt melejonų savo verslo projektui, iš „Revoluto“ ar „WeChat“, nelabai pavyks.

Šiandien. Rytoj? Niekas nežino. Gal atsiras būdas žaibiškai suvesti žmogų, kuriam reikia keliasdešimt milijonų verslo projektui tame pačiame Alytuje, su keliasdešimt melejonų žmonių visame pasaulyje, kuri visi turi po atliekamą eurą. Algoritmas žaibiškai paskaičiuos rizikos laipsnį, įvertins įkeičiamą virtualią nuosavybę, pasiūlys palūkanas ir perves pinigus į mobiliaką.

Gal taip ir bus. Jeigu valdžia mažiau naudos bankų kortą savo žaidimams, o vietoje to prižiūrės, kad su mūsų pinigais būtų tvarkomasi saugiai ir skaidriai.

Žodžiu, taisyklė – mažiau jakeliūnų, daugiau paypaliūnų ir payserūnų ir tada galėsim sveikinti mūsų jauną demokratiją. Arba neškim pinigus Pšidzei. Ačiū.