Ministrų kabinetas antradienį rengiasi pritarti dalyvavimui Stokholmo iniciatyva steigiamam fondui. Ši platforma finansuoti įvairiems projektams kuriama Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga.
Estija fondo kapitalui skirs apie milijono eurų pradinį įnašą, Lietuva 2020 metais planuoja skirti 200 tūkst. eurų.
Analogiški fondai steigiami pažymint ir Estijos bei Latvijos nepriklausomybės šimtmetį.
Vyriausybės pažymoje rašoma, kad fondo tikslas yra „skatinti Švedijos ir Lietuvos žmones giliau pažinti vieni kitų kultūrą ir visuomenę, siekti artimesnio dvišalio bendradarbiavimo skatinant žmonių, ypač jaunimo, ryšius socialinėje, ekonominėje, inovacijų, verslo srityse“.
Jis taip pat bus skirtas didinti lietuvių kalbos ir kultūros sklaidą Švedijoje bei švedų kalbos ir kultūros sklaidą Lietuvoje.
Fondo veikla bus reglamentuojama Švedijos teisės aktų. Jo kapitalas bus investuojamas, o iš investicinės grąžos bus finansuojami projektai ir programos. Tai bus daroma nuo 2020 metų.
Įstaigos valdybą sudarys po keturis atstovus iš Švedijos ir Lietuvos.
Švedija yra išsakiusi pageidavimą, kad skiriant atstovus į fondo valdybą pirmenybė būtų teikiama ne valstybės institucijų atstovams, o asmenims, vertinamiems visuomenėje už savo profesinę veiklą ir turintiems aiškų interesą puoselėti ir plėsti šalių ryšius, rašoma Vyriausybės pažymoje.
Lietuvos atstovais valdyboje siūloma skirti Lietuvos banko atstovą Marių Jurgilą, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos vykdomąją direktorę Rasą Antanavičiūtę, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos tarptautinių reikalų koordinatorių Paulių Serapiną, Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorę Eriką Sausverdę.