Psichologas kartu su kolegomis apklausė 36 asmenis, kurie 2018-aisiais metais laimėjo dideles sumas arba automobilius. Apklaustųjų laimėtos sumos – automobilio vertės arba didesnės.
Didžiųjų prizų laimėtojų, anot UAB „Olifėja“, 2018-aisiais metais buvo 108. Pastarųjų sąskaitos netikėtai pasipildė nuo 10 iki 100 tūkst. eurų. Bendra laimėjimų vertė – 4 147 886 eurai.
Didesnėmis nei 100 tūkst. eurų sumomis džiaugėsi vos penki laimėtojai. Jie pasidalijo 2 251 809 eurus.
Daugiausia laimėtojų džiaugėsi automobiliais – jų pernai buvo išdalyta 140.
Iš 36 apklaustųjų – 20 vyrų ir 16 moterų. Jauniausiam laimėtojui – dvidešimt, jis laimėjo automobilį, vyriausias laimėtojas – 73-ejų vyras – laimėjo piniginį prizą. Dauguma jų – keturiolika – gyvena Vilniuje, penki Kaune, trys Klaipėdoje, Šiauliuose penki, Panevėžyje keturi, kituose mažuose miesteliuose keturi, o kaime – vienas.
Daugiausia apklaustųjų – 18 – vedę, 4 nurodė, kad gyvena kartu, tačiau santuokos nėra registravę, 6 netekėjusios ar nevedę, 2 našliai. Trečdalis apklaustųjų turi vaikų.
Didžiausią dalį laimėjimo atsideda ir kruopščiai planuoja
Psichologas G. Navaitis nurodė, kad loterijose dalyvauja apytiksliai du trečdaliai lietuvių, dažniausiai jie bilietą perka kartą per savaitę ar mėnesį. Ir nors pusė apklaustųjų bilietus įprastai pirkdavo du kartus per savaitę, G. Navaitis teigia, kad apklausus tik 36 asmenis negalima daryti išvados, kad „kuo dažniau perkami bilietai, tuo didesnė tikimybė laimėti“.
Profesorius įvardijo, kaip bendrai gautas sumas paskirstė apklaustieji: „Buities sąlygoms gerinti skirta maždaug 16 procentų, transportui 4 proc., sveikatai – 5 proc., kelionėms ir turizmui – 2 proc., laisvalaikiui – 0,5 proc.“ G. Navaičio teigimu, nebuvo pamiršti ir geri darbai – 11 proc. sumos laimėtojai skyrė artimiesiems apmokant jų mokslus ar gydymą, 3 proc. religinėms ar labdaros organizacijoms ir pusę procento paremti mažiau lėšų turintiems artimiesiems.
Dar 3 proc. laimėjimo paskyrė skoloms ar paskoloms padengti, o 10 proc. verslui plėsti arba asmeninėms kompetencijoms įgyti.
Vis dėlto didžiausia pyrago dalis – 45 proc. – buvo atidėta santaupoms arba dideliam pirkiniui, kuris turėjo būti kruopščiai apgalvotas.
Tyrimą atlikęs G. Navaitis patikslino, kad nė vienas laimėtojas negalėjo patekti labai išsamios ataskaitos – paskirstyti visos laimėtos sumos. Taip galėjo nutikti ir dėl to, kad dalį pinigų dažnas skyrė laimėjimo šventimui. „Antroji priežastis – buvo bent kelios šeimos, kur biudžetas tvarkomas bendrai, todėl neina pasakyti, ar tai buvo artimų žmonių rėmimas, ar ne“, – teigė psichologas.
G. Navaitis pabrėžė, kad aptartuose skaičiuose matyti aiški tendencija – lietuviai linkę pinigus leisti gerai apmąstę, nes beveik po pusę laimėtos sumos daugelis atidėjo taupymui. „Suprantama, nes kai kurie laimėtojai apklausti vos trims mėnesiams nuo laimėjimo. Būtų keista manyti, kad jie jau spėjo viską išleisti“ – apibendrino psichologas.
„Vienas iš apklaustųjų sakė: „Manau, kad žinau, kam leisiu pinigus. Jau atėjo laikas butą įsigyti, bet reikia paieškoti šeimai tinkančio, reikia pažiūrėti, kad ir vieta būtų gera, ir butas patogus. Atidėjome pinigų dukros mokslui ir jų tikrai neliesime, sau malonumams tikrai nepagailėsim, paatostogausime užsienyje ar dar kur išleisime, bet ne svarbiausių tikslų sąskaita“. Sakyčiau, kad Lietuvoje laimėti pinigai leidžiami pakankamai racionaliai“, – kalbėjo psichologas.
12 apklaustųjų nurodė, kad dar taupys ir galvos, kur leisti pinigus, 10 nurodė, kad gerins gyvenimo sąlygas, o dar 10 buvo numatę, kad pinigus skirs vaikų mokslams. Tik 4 nebuvo apsisprendę.
Supranta, kad laimingiausias kelias būtų laimėti laimę, o ne tik pinigus
G. Navaitis teigė, kad prizus laimėję asmenys laimėjimams jau buvo pasiruošę psichologiškai. „Lietuvos laimėtojai, panašu, supranta, kad laimingiausias kelias – laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę. Pinigus leisti pagal savo poreikius, skirti savo kompetencijų ugdymui, tapti išmanesniu ir geriau valdyti savo gyvenimą“, – racionalius sprendimus skirstant laimėjimus vertino psichologas.
Jis taip pat teigiamai vertino ir laimėtojų norą dalytis laimėjimu su artimaisiais. G. Navaitis pabrėžė ir tai, kad nebuvo tokio laimėtojo, į kurio gyvenimą laimėjimas neįneštų permainų.
Vis dėlto, jo teigimu, prie visų teigiamų permainų galima priprasti ir tai gali sukelti neigiamas pasekmes. „Kone prie visų pozityvių permainų galima priprasti ir tada tai tampa kliūtimi laimei, nes vėl turėti tokias pačias permainas nepasiseka. Tam, kuris gali patirti kažką naujo, lengviau patirti neturint nei tam, kuris turi. Bet tai nereiškia, kad dėl to reikėtų atsisakyti laimėjimo“, – svarstė profesorius.
Įvairių tyrimų apie loterijose laimėjusių asmenų laimę atliekama visame pasaulyje, tačiau G. Navaitis pažymėjo seną tyrimą, kuris buvo atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). „1972 metais JAV buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad laimėjimas loterijoje laimės neprideda, o priešingai – sukelia problemų. Kai kurie laimėtojai netgi bankrutuoja ir patiria daug kitų nesklandumų. Šis tyrimas nuolat cituojamas. Bet tame tyrime iš viso buvo apklausti 28 žmonės, – teigė psichologas. – Nuo to laiko buvo daryta daugybė tyrimų ne tik JAV.“
O ar Lietuvoje dideles sumas ar automobilius laimėję asmenys gali teigti, kad tai suteikė jiems laimės? „Penki laimėjusieji pripažino, kad laimėjimas – ne viskas, ko reikia jų laimei ir pasirinko atsakymą, kad „metai buvo laimingi, ateityje teks pasistengti, kad gerovė išliktų“. Trys teigė, kad „nepaisant laimėjimo, metai buvo blogi, nors tikėjosi permainų į gerą“. Vienas iš jų paaiškino savo atsakymą ligos paūmėjimu, du – artimų žmonių netektimi, nors su laimėjimu tai, akivaizdu, nesusiję“, – kalbėjo G. Navaitis.
Amerikiečių fantazija gerokai skiriasi
G. Navaitis pažymėjo JAV atliktą tyrimą, kuriame teigiama, kad dažnam loterijoje laimėjusiam asmeniui tai sukelia daugiau problemų nei laimės. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti informacijos apie tai, kaip beprotiškai amerikiečiai leidžia laimėtas dideles sumas.
28,7 mln. JAV dolerių laimėjusi pora Johnas ir Linda nusprendė dalį laimėjimo investuoti fontanų parko įkūrimui. Jų teigimu, parkas buvo skirtas tėvams pagerbti.
Dar vienas vyras iš už Atlanto laimėjo 25 mln. JAV dolerių. Kaip skelbiama portale thelotter.com, 8 mln. JAV dolerių jis paaukojo, jo nuomone, geroms iniciatyvoms. Viena iš iniciatyvų – siekis legalizuoti marihuaną.
O 35,3 mln. JAV dolerių laimėjęs amerikietis Jay nusprendė sukurti moterų imtynių televizijos šou. Deja, šou nebuvo labai populiarus ir iš ekranų dingo jau po pirmojo sezono.
Nesėkmingai baigėsi ir devyniolikmečio Michaelio laimėjimas. Beveik 10 mln. JAV dolerių laimėjęs vaikinas pasinėrė į prabangų gyvenimą ir pinigus švaistė vakarėliams ir linksmybėms. Po penkerių metų jis bankrutavo.
Dar vienas amerikietis, kuris laimėjo 3 mln. JAV dolerių, dalį laimėjimo investavo į savo verslą. Deja, tai buvo nelegalus disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Netrukus laimėtojas atsidūrė už grotų.
O ką su milijonu darytų tie, kurie jo nėra laimėję?
DELFI primena, kad G. Navaitis atliko tyrimą ir apklausdamas nieko nelaimėjusius asmenis, bet klausdamas, ką jie darytų su laimėjimu.
Jeigu loterijoje laimėtumėte milijoną eurų, kaip panaudotumėte jums tekusį laimėjimą? Į tokį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ klausimą atsakė 1002 vyresni nei 18 metų asmenys. Apklausa buvo vykdyta 2018 metų pabaigoje.
Psichologo G. Navaičio teigimu, ryškiausiai jaunesnių ir vyresnių respondentų nuomonė išsiskyrė skiriant dalį laimėjimo sveikatai, transportui ir labdarai.
Jaunesni respondentai nelinkę dalytis, o vyresni labdarai atrėžtų nemenką pyrago dalį. Stebina ir jaunimo pasirinkimas penktadalį milijono skirti transporto priemonėms, kurioms pirmenybės neteikia vyresnieji.
Vyrų pasirinkimas neskirti pinigų sveikatai nestebina, tačiau stebina moterų išlaidumas. Apklausos metu vyrai teigė esantys kur kas taupesni, tačiau vertinant amžiaus pjūviu, taupumą vienodai vertino studentai ir pensininkai.