Vienos iš klienčių gautą laišką per konferenciją „Už žmogaus gyvybę“ perskaitė Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė:
„Rašau norėdama nuoširdžiai padėkoti Jums už laiku suteiktą pagalbą, kurios dėka dabar sūpuoju mažą dukrytę. Net negaliu apsakyti žodžiais, kokia esu dėkinga. Pamenu tą rugpjūtį, kai paskambinau į Jūsų centrą, nors jau buvau užsiregistravusi pas ginekologą abortui. Tai buvo mano antrasis nėštumas. Po pirmojo gimdymo, kai patyriau didelį stresą dėl dukrytės sveikatos, gėriau raminamuosius, reikėjo laiko, kad viskas sugrįžtų į vėžes. Kai pradėjau lauktis antro vaikelio, labai išsigandau, kad viskas gali pasikartoti. Taip nerimavau, jog atrodė, kad abortas yra logiškiausia išeitis.
Kai paskambinau į Jūsų centrą ir susitikau su konsultante, šiek tiek nurimau. Jos rūpestis buvo labai nuoširdus, tuomet pamaniau, kad galbūt kažkaip su pagalba sugebėčiau išnešioti vaikelį. Priėmiau sprendimą nesidaryti aborto. Tiesiog žiūrėjau į savo pirmąją dukrą ir supratau, kad, jei reiktų atsukti laiką atgal, galėčiau viską pakartoti, kad tik ją turėčiau. Dėl antrojo vaikelio taip pat pasiryžau išbandymams. Tai buvo pats geriausias kada nors gyvenime priimtas sprendimas.
Kai balandžio 17 d. rytą gimė mažylė, aš verkiau iš laimės. Dabar, kai žiūriu jai į akis, prisimenu laišką, kurį rašiau, kai atrodė, jog darysiu abortą. Tai buvo atsiprašymo laiškas. Jame aš gailėjausi, kad nematysiu vaikelio akių. Aš taip džiaugiuosi, kad mintys, išsakytos laiške, taip ir liko tik jame, kad aš matau mažylės akis, kaip ji auga, ir galiu visu tuo džiaugtis dabar.“
Krizinio nėštumo centro vadovė sakė, kad tokių laiškų gauna nevieną. Per penkerius metus jų centre konsultacijų sulaukė apie 1300 moterų ir apie 100 vyrų, kurie kreipėsi, išgyvendami neplanuotą nėštumą, patirtą persileidimą arba abortą, ir ieškojo psichologinės pagalbos.
Centro darbuotojai žino, kad po jų konsultacijų tikrai yra gimę apie 200 vaikų. Apie juos pranešė pačios moterys.
Viena iš vyraujančių priežasčių – vyro palaikymo trūkumas
Centro vadovė Z. Tomilinienė prisiminė, kad ši organizacija buvo įkurta penkių moterų iniciatyva. Viena jų buvo ji.
„Norėjome pasiekti tas moteris, kurios svarsto, ką daryti – ar gimdyti, ar daryti abortą, arba yra pasiryžę daryti abortą, atrodė, kad yra svarbu jas pasiekti ir paklausti – kas yra taip blogai, kad nenori gimdyti, ir kuo galėtume padėti“, – pasakojo Z. Tomilinienė.
Centro vadovė pasakojo, kad viena iš dažnai moterų minimų priežasčių būna vyro, nuo kurio laukiasi vaikelio, palaikymo trūkumas. Anksčiau mieste kabinamuose Krizinio nėštumo centro plakatuose buvo nupiešta tik moteris, dabar jie sugalvojo, kad reikia į juos įtraukti ir vyrus.
Z. Tomilinienė mano, kad reikia daugiau kalbėti ir apie vyrų vaidmenį, padrąsinti juos prisiimti atsakomybę ir palaikyti nėščią moterį.
„Dažnai, kai moteris sužino, kad laukiasi, ji pasako vyrui, ir neretas vyras sako: „tu pati spręsk“, lyg tai būtų jos vienos reikalas“, – sakė Z. Tomilinienė.
Ji paaiškino, kad krizinis nėštumas yra tas, kurio moteris neplanavo arba nenorėjo.
„Kartais net planuotas nėštumas gali tapti krize, jei pasikeičia gyvenimo aplinkybės – pašlyja santykiai, netenkama darbo, pašlyja moters sveikata. Turime ne vieną atvejį, kai moteris skambina ir sako: „nežinau, ką daryti, kaip ir planavome su vyru arba draugu tą vaikelį, bet kai pasakiau vyrui, kad laukiuosi. Jis sako: žinai , ne dabar“ Bet ji jau laukiasi, tai jau yra faktas, kurį turi priimti. Kai vyro reakcija būna neigiama, tada moteriai būna didelis šokas“, – pasakojo Z. Tomilinienė.
Centro vadovė ragino moteris krizinėje situacijoje neskubėti priiminėti sprendimų, leisti sau pagalvoti, pasikonsultuoti. Ji akcentavo, kad šitoje situacijoje yra svarbūs iš gydytojų išgirsti žodžiai. Jų organizacija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kad medikai būtų įpareigoti dėl nėštumo nutraukimo besikreipiančioms moterims bent jau pasiūlyti skrajutę.
Krizinio nėštumo centro vadovė teigė, kad per trejus metus abortų sumažėjo 900 – nuo 4,5 tūkst. iki maždaug 3,5 tūkstančio. Tačiau, pasak jos, tai gali būti susiję ir su tuo, kad mažėja ir pastojimų skaičius.