Prasideda anksčiau
Kiekvieno vaiko vaikystė pasibaigia skirtingu metu, tad ir konkretaus amžiaus, kada prasidės paauglystė, nėra. Vis dėlto, ketvirtos klasės pabaiga neišvengiamai reiškia pokyčius. Kaip pastebi psichologė ir „Šviesos“ knygų tėvams autorė Asta Blandė, norint, jog vaikas lengviau susitvarkytų su rugsėjį laukiančiais psichologiniais išgyvenimais, naujam etapui verta pradėti ruoštis jau dabar.
„Pradinėje mokykloje vaikui viskas pažįstama, tačiau bebaigiant ketvirtą klasę prasideda naujas vaiko raidos ir savarankiško mokymosi etapas. Iki šiol mokytojas atstojo ir pedagogą, ir mamą, ir draugą. Į mokytoją pradinėje mokykloje moksleivis gali kreiptis bet kokiu klausimu, mokymo stilius vaikui jau yra tapęs įprastas, o metodai – nuspėjami. Šio užtikrintumo ir saugumo jausmo bent jau pirmaisiais metais dalykinėje sistemoje nelieka, tad dalis vaikų išgyvena sudėtingą metą“, – sako A. Blandė.
Apie pereinamojo laikotarpio sunkumus pasakoja ir Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Jovita Vaivadaitė. Pedagogė pastebi, kad slenkstis tarp ketvirtos ir penktos klasių neapsieina be psichologinės įtampos – buvę vyriausi pradinės mokyklos mokiniai staiga tampa jauniausia mokyklos grandimi, o tai kelia emocinį pasipriešinimą, maištavimo norą.
„Paauglystės laikotarpis ateina vis anksčiau – tiek mokytojai, tiek tėveliai pastebi, kad vaikus paauglystė „ištinka“ dar trečioje klasėje. Su mažaisiais sekasi sunkiau susitarti, jiems pasidaro svarbios draugystės, atsiranda noras viskam prieštarauti ir griauti nusistovėjusią tvarką. Šis laikotarpis tęsiasi iki pat ketvirtos klasės pabaigos, tačiau tokios nuotaikos neretai išlieka ir pradėjus penktuosius metus mokykloje, kuomet penktokai mokytojų akyse vėl tampa mažiausiais, o tam vaikai yra linkę priešintis“, – teigia mokytoja.
Naujo etapo siūlo nesureikšminti
Dažnai vaikų nerimą bei įtampą skatina ne objektyvios priežastys, bet pačių suaugusiųjų požiūris. Vieni tėvai net nesusimąsto apie vaiko laukiančius pokyčius, kiti – jau pavasarį sureikšmina būsimus pasikeitimus, taip sukurdami nerimo atmosferą, kurią greitai pajunta ir atžalos. Specialistės pataria neišskirti šio laikotarpio, viską vertinti racionaliai ir verčiau pasikalbėti su vaiku – tuomet jokie laukiantys pokyčiai netaps neįveikiamu iššūkiu.
„Kalbėtis su vaikais apie pasikeitimus reikėtų kuo anksčiau, bent 3–6 mėnesius iki naujųjų mokslo metų pradžios. Prieš pradėdami pokalbį, tėvai turi patys nusiteikti pozityviai, juk naujasis laikotarpis nėra nei geresnis, nei blogesnis – tiesiog kitoks. Lydėkite vaikus per šį raidos etapą: jei baigus keturias klases teks keisti mokyklą, rekomenduojama drauge su mažaisiais apsilankyti naujoje mokymosi įstaigoje, susipažinti su čia dirbančiais pedagogais ar administracijos darbuotojais, iš anksto pasiruošti labiausiai neraminančių klausimų sąrašą. Dažniausiai viskas, ko reikia būsimam penktokui, tai padrąsinimas, draugiškas patarimas ar istorija iš tėvų mokyklos laikų“, – patarimais dalijasi ugdymo žinovės.
Specialistės priduria, kad norint padėti vaikams sėkmingai pradėti naują gyvenimo etapą, tėvai ir patys turi sudaryti tam sąlygas. Skatinant atžalų savarankiškumą, namuose gali atsirasti atskira namų darbams skirta erdvė, kurioje vaikas pats ieško atsakymų ir gilinasi į užduotis. Tokiu būdu bus ugdoma moksleivio atsakomybė ir pasitikėjimas savimi. Tai itin svarbu, nes šiame vaiko raidos etape atžalos mokosi pasikliauti ne vien tėvais, bet ir savo bendraamžiais.
Be visa to, svarbu įvertinti, ar vaikas išmoko pagrindines pradinio ugdymo pamokas: moka savarankiškai pasirūpinti apranga, maistu, atlikti savarankiškas užduotis, geba pats keliauti į mokyklą, turi pomėgių, moka planuoti savo laiką ir laikytis susitarimų. Jei vaikai geba įvykdyti beveik visas šias užduotis, vadinasi, pagrindinės pamokos įveiktos sėkmingai ir kelias tiek į paauglystę, tiek į penktąją klasę bus sklandesnis.
Kūrybiškumą galima išlaikyti ir paauglystėje
Mažiausieji linkę demonstruoti svarbiausias šiuolaikinio žmogaus savybes – kūrybiškumą ir inovatyvumą, tad dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad standartizuota pagrindinės mokyklos sistema gali pakenkti laisvam vaikų mąstymui. Pasak A. Blandės, dėl to kaltinti sistemos nereikėtų ir pataria patiems suaugusiesiems ieškoti būdų, kaip puoselėti vaikų kūrybiškumą.
„Ar vaikai išsaugos savo kūrybiškumą, priklauso nuo aplinkos ir aplinkinių. Mokinių meninei išmonei labiausiai kenkia siauras tėvų bei mokytojų požiūris, nekonstruktyvi kritika ir noras perteikti vaikams tik savo pasaulėžiūrą. Svarbu sudaryti sąlygas paaugliui išsakyti savo nuomonę – jis neturėtų bijoti reikšti savo minčių. Suaugusieji turėtų gebėti klausytis ir priimti jauno žmogaus pasaulio suvokimą“, – įsitikinusi psichologė, kuri savo įžvalgomis apie paauglystę dalinsis jau gegužės 8 d. konferencijoje tėvams „Ankstyvoji paauglystė ir asmeniniai pasiekimai“.
Pradinėse mokyklose žinios ir kūrybiškumas ugdomos per žaidimus ir neformalią veiklą. J.Vaivadaitė rekomenduoja šį principą išsaugoti ir vyresnėse klasėse, nes tai priimtinas mokymosi metodas jaunesniems mokiniams: „Kūrybiškumas ugdomas ilgą laiką, todėl jis daug svarbesnis už formalias žinias apie pasaulį. Smagiosios edukacijos taikymas sužadina mokinių žinių troškimą, kuris vėliau neišblėsta net ir įveikus paauglystės iššūkius“.
