aA
Kai dar maliausi Europarlamente, debatuose dėl santykių su Rusija pasakydavau: „Jeigu Europa nori su Kremlium susikalbėti, turi pirmiausiai išmokti gyventi be Rusijos. Tik tada tie pradės realiai galvoti, ne anksčiau.“
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Į mane žiūrėdavo suprantama kaip.

O VVP Rusija pati judėjo ta kryptimi. Izoliuodamasi nuo tvarkingo, sąžiningo bendradarbiavimo pagal taisykles ir agresyvėdama link tarptautinio valstybinio terorizmo. „Pūvanti“ Europa – sau, o mušeika Rusija – sau. Kremliuje tikriausiai manė, kad išgąsdins, kad savo priešą ES hibridiniu taranu perskels, privers kapituliuoti.

Tada įsikišo laikas, gerasis Dievulis. Per globalų atšilimą, kuris lemia, kad visa Rusijos šiaurė su nafta ir dujom per 20–30 metų nugarmės į dumblą. Šis mat pakeisiąs amžinąjį įšalą. Tą neseniai nustatė Rusijos mokslo institutai Urale, o valdžia nekomentuoja. Bet šito maisto ir ginklo VVP Rusija nebeturės.

Dalykus dar pagreitina nemąstančiųjų gobšumas. Panašiai buvo su Černobyliu, kur kažkas pasimąstė išmaniai pasigausinti produkcijos ir valiutos. Bum. Dabar aiškėja, kad Rusijos naftos vamzdynai (pirmiausiai „Družba“), jungiantys ir su Europa, dėl blogų skysčio kokybių ir kvailybių eina iš rikiuotės. Išjunginėjami.

Ar nebus taip, kad ir broliai vokiečiai, ir kiti europiečiai ims susivokti, jog kur kas geriau būtų buvę be Rusijos.

Tačiau kaip tai trumparegei Europai atsukti laikrodį su visom klaidom?