aA
Europos Parlamentas pritarė vienkartinių plastiko gaminių draudimui, kurio dalis įsigaliotų jau nuo 2021 m. Vis dažniau girdėdamas pasisakymus, esą plastiko gaminiai bus nebegaminami, o jų alternatyvos – gerokai brangesnės, Europos Sąjungos (ES) sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis atsako, jog vartotojai kainų šuolio nepatirs, o plastikų gaminių naudojimas bus mažinamas, bet ne draudžiamas.
Ruošdamiesi pietums gamtoje geriau rinkitės popierinius vienkartinius indus
© Shark Alliance nuotr.

Jungtinių Tautų duomenimis, per metus pasaulyje į vandenynus patenka daugiau kaip 8 mln. tonų plastiko atliekų. Plastiko gaminiai sudaro maždaug pusę visų į jūrą patenkančių šiukšlių. Pasak Europos Komisijos (EK) nario V. Andriukaičio, tarša pasiekė kritinę ribą – ypač dramatiška padėtis Ramiajame vandenyne. Europoje plastiko gaminiai sudaro 85 proc. vandenyje randamų atliekų. Tai neigiamai veikia ekosistemas, biologinę įvairovę ir žmonių sveikatą. Būtent todėl ES uždraudė vienkartinius plastikinius gaminius. Taip siekiama užkirsti kelią mokslininkų prognozuojamam scenarijui, jog amžiaus viduryje plastiko vandenynuose bus daugiau nei žuvies.

Nuo 2021 m. ES nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireninio putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Skaičiuojama, kad naujoji direktyva leis iki 2030 metų sumažinti žalą aplinkai 22 mlrd. eurų.

V. Andriukaitis atkreipia dėmesį ir į cigarečių filtrus, kuriuos išmesdami teršiame gamtą mikroplastikais. Tai yra viena pagrindinių atliekų pajūryje.

„Eikite ir pažiūrėkite į smėlį. Viena nuorūka mikroplastiku užteršia apie šimtą litrų vandens. Reikia nustoti rūkyti ir pradėti aktyvią kovą už švarią aplinką, nebūti priklausomiems nuo šių narkotikų“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis priduria, jog nebus uždrausta gaminti ir naudoti plastiką – tačiau būtina mažinti jo taršą ir didinti perdirbimą. „Plastikas yra iš organinės gamtos, jis gaminamas išnaudojant žaliavas, jas sintezuojant, o tai susiję su energetiniais ištekliais ir gamtos išteklių naudojimu. Pereinant prie žiedinės ekonomikos, viskas turi būti sunaudojama. Visas plastikas turi būti ne išmetamas, o grąžinamas į gamybą“, – pažymi V. Andriukaitis.

EK narys pasakoja, kad šiuo metu šalims narėms yra pasiūlyta parengti žiedinės ekonomikos įgyvendinimo strategijas, kuriose būtų nurodyti konkretūs laikotarpiai, tikslai ir susitarimai su žaliavų tiekėjais, gamintojais, fasuotojais, pardavėjais ir vartotojais.

„Vienintelis kelias Lietuvai yra parengti tokią strategiją, kuri būtų įgyvendinama kiekvienoje savivaldybėje. Kad reikalai vyktų kiekvienoje kavinėje, parduotuvėje ir namuose. Mes laukiame, kad plastiko strategija pavirstų šalių narių planais, matavimu, tikslais, priemonėmis ir sekimu, kaip tai yra įgyvendinama“, – akcentuoja Europos Komisijos narys.

Dėl to, kad ne tik Lietuvos kaimuose, bet ir didmiesčiuose trūksta atliekų rūšiavimo konteinerių, V. Andriukaitis kaltina menką piliečių aktyvumą ir susivokimą apie klimato kaitą. Eurokomisaras ragina spausti savivaldybes, kad šios imtųsi atitinkamų veiksmų.

„Pirmiausia turime rašyti laišką Vilniaus merui, kitiems merams, premjerui – aš nejuokauju. Mes turime labai daug prblemų su šiukšlinimu, oro užterštumu, maisto išmetimu, nes esame gana neaktyvi visuomenė. Savivaldybių asociacijoms ir vyriausybei reikia žiūrėti, ar Lietuva pajėgi sukurti infrastruktūrą, kuri leistų rūšiuoti plastiką, pašalinti jį iš aplinkos ir grąžinti į gamybą. Tai yra būtinas namų darbas Lietuvai“, – pažymi EK narys.

Pasisakymus, esą 2021 m. įgyvendinus plastiko ribojimą pakils jo alternatyvų kainos, V. Andriukaitis vadina nepagrįstais. Jo teigimu, bus siūlomi pereinamieji laikotarpiai ir finansiniai instrumentai, kurie padėtų pereiti prie naujų gamybos normų, įsisavinti naujas technologijas ir nekelti kainų vartotojams.

„Tačiau spekuliacijos, interesai visada veikia rinkoje, todėl labai svarbu suvaldyti tuos procesus“, – sako pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.