„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 2018 m. net 76 proc. lietuvių viena iš didžiausių spręstinų problemų Europos Sąjungoje laiko nedarbą. Lietuviai norėtų, kad ES dėtų daugiau pastangų su juo kovoti. Nors atsakomybė dėl nedarbo pirmiausia krenta Europos Sąjungos valstybėms, ES prisideda prie jo mažinimo vykdydama įvairius projektus.
2008 m. Europą užklupus krizei, stipriai išaugo nedarbo lygis. 2013 m. nedarbą Europoje pavyko suvaldyti ir sumažinti iki prieškrizinio lygio. Europos Komisija iškėlė tikslą pasiekti, kad iki 2020 m. Europoje bent 75 proc. darbingo amžiaus asmenų turėtų darbą. Imtasi veiksmų padėti jaunimui įsidarbinti. Naujai sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visos ES valstybės jaunesniems kaip 25 metų žmonėms per keturis mėnesius po formaliojo mokymosi užbaigimo ar darbo netekimo pasiūlytų geros kokybės darbą, tęstinį mokymąsi, praktiką ar stažuotę. Galiausiai jaunimo nedarbo lygis ES mastu sumažėjo 9 procentais – prie to reikšmingai prisidėjo ir ES pastangos.
Kita didelė problema, kurią kelia lietuviai, yra mokesčių vengimas. Europarlamentaras iš Danijos Jeppe Kofod teigia, kad mokesčių vengimo problemą pavyktų išspręsti, jei tik ES valstybės narės sutiktų greičiau keisti savo įstatymus. Nuo šių metų pradžios visos ES valstybės privalo taikyti naujas kovos su piktnaudžiavimu priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią didelių tarptautinių įmonių mokesčių vengimui. Naujosios taisyklės, besiremiančios EBPO parengtais pasauliniais standartais, turėtų padėti užkirsti kelią pelno nutekėjimui iš ES į kitas šalis. Visos ES valstybės dabar privalo apmokestinti į mažų mokesčių šalis perkeltą pelną. Nors ir mažais žingsniais, ES dėka judame skaidrios mokesčių sistemos link.
Dar viena svarbia Europos Sąjungos bėda lietuviai įvardija sveikatos ir socialinę politiką. Už sveikatos politikos formavimą, sveikatos priežiūros organizavimą ir paslaugų tiekimą vėlgi atsakingos pačios šalys, tačiau ir čia esama ES įsikišimo. Europos Parlamentas kartu su ES Taryba priima teisės aktus dėl pacientų teisių, medicinos priemonių kokybės ir kitų su sveikata susijusių dalykų. ES taip pat dažnai finansuoja mokslinius tyrimus bei remia sveikatos srities investicijas ES šalyse arba regionuose.
Europos Sąjungos įsikišimas į minėtas tris sritis iš esmės negali būti didelis, mat didžiausia atsakomybė dėl šių problemų krenta pačioms valstybėms. Vis dėlto Europos Sąjunga, paremdama ir paskatindama valstybes imtis tam tikrų politinių žingsnių, įneša naujų vėjų, leidžiančių Lietuvai bei kitoms ES šalims kartu tobulėti ir sėkmingai augti.