aA
Daugiau nei pusė lietuvių, įsigiję naują telefoną, senąjį padeda į stalčių, nors galėtų jį parduoti ar iškeisti į nuolaidą naujam telefonui.
© Shutterstock

Namuose dūlantys rageliai ne tik nuvertėja, bet ir gali kelti pavojų aplinkai ar sveikatai, pranešime žiniasklaidai pastebi „Telia“ įrangos vadovas Aurelijus Vaičiulionis.

Pasirodo, kad pusė (53 proc.) gyventojų įsigiję naują telefoną senąjį tiesiog padeda į stalčių, o perdirbti priduoda vos dešimtadalis (9 proc.). Likusieji – telefonus arba atiduoda artimiesiems, arba parduoda. Tokią Lietuvos gyventojų elgseną atskleidė telekomunikacijos bendrovės užsakymu atlikta internetinė gyventojų apklausa.

Apklausa taip pat parodė, kad 7 iš 10 gyventojų telefonus keičia kas 2 ar 3 metus, taigi peršasi išvada, kad daugelio lietuvių stalčiuose ir spintose galima rasti bent po kelis užsilikusius mobiliuosius.

„Atėjus pavasariui skelbiamos gamtos švarinimo akcijos, žmonės tvarko aplinką, renka šiukšles, tvarkosi namus. Tačiau retai susimąstoma, kad nereikalingi daiktai namuose ne tik užima vietą ar nuvertėja, bet ir gali kelti pavojų. Vienas iš tokių pavyzdžių yra mobilieji telefonai, kuriuose yra ne tik brangiųjų metalų, bet ir nuodingų cheminių medžiagų – gyvsidabrio, kadmio, švino. Vien baterijose yra bent 22 aplinkai ir sveikatai pavojingi elementai“, – atkreipia dėmesį A. Vaičiulionis.

Įrenginius naudojant, jų baterijos žalingo poveikio neturi, bet ilgesnį laiką nenaudojamos jos gali pradėti plėstis ir, galiausiai, „ištekėti“. Iš pažeistų baterijų išbėgusios cheminės medžiagos turi dirginamąjį poveikį ir gali pakenkti odai. Dar blogiau, jei šios medžiagos patenka į burną ar akis; tokiu atveju reikėtų skubiai kreiptis į medikus.

Didžiulę klaidą daro ir tie, kas nebereikalingus telefonus išmeta kartu su buitinėmis atliekomis. Patekusios į aplinką, baterijos ją gali užteršti toksiškomis medžiagomis, kurios per dirvožemį pasiekia gruntinius vandenis.

A. Vaičiulionis taip pat pastebi, kad telefonuose yra įvairių tauriųjų bei retųjų metalų, pradedant auksu, sidabru ir platina, ir baigiant itriu, lantanu, terbiu, neodimiu ar kitais. Tad jei telefonas nėra perdirbamas, visos šios sunkiai išgaunamos medžiagos nebegali būti pakartotinai panaudotos kaip antrinės žaliavos gamyboje, taip sumažinant įvairių gaminių savikainą, o kartu ir aplinkos taršą.

„Tauriųjų ir retųjų metalų kiekiai telefonuose yra labai maži ir sudaro tik gramo dalis, bet surinkus juos iš tūkstančių ir net milijonų įrenginių, tos gramo dalys virsta dešimtimis kilogramų, o tai jau reikšmingi kiekiai. Be to, grąžinti nenaudojamus įrenginius apsimoka. Pavyzdžiui, už atneštą seną telefoną suteikiame iki 450 eurų nuolaidą naujam įrenginiui“, – sako A. Vaičiulionis.

Praėjusiais metais telekomunikacijų bendrovė iš žmonių ir įmonių surinko ir perdirbėjams perdavė daugiau kaip 100 tūkst. įvairių įrenginių.

Gyventojų apklausą apie mobiliuosius telefonus ir jų pasirinkimą atliko tyrimų bendrovė „Kantar TNS“. Apklausa buvo vykdoma internetu šių metų vasarį, o joje dalyvavo 1 018 respondentų (18–60 metų amžiaus) iš visos Lietuvos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.