„Tai yra gėdingas įstatymas – niekaip kitaip jo pavadinti negalima“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Jau dabar aišku, kad šis sprendimas tiktai dar labiau suskaldys Ukrainos visuomenę, dar labiau nutolins Ukrainos patiriamos krizės sureguliavimo perspektyvas“, – per ketvirtadienį surengtą trumpą spaudos konferenciją kalbėjo M. Zacharova.
Jos teigimu, šis įstatymas prieštarauja tarptautinei teisei ir Minsko taikos susitarimams, kuriuose numatyta teisė į apsisprendimą dėl kalbų vartojimo.
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kuriuo siekiama plėsti ukrainiečių kalbos vartojimą oficialioje aplinkoje.
Įstatymu taip pat padidinamos radijo ir televizijos laidų ukrainiečių kalba kvotos – kelios dienos po rusakalbio Volodymyro Zelenskio išrinkimo prezidentu.
Visų lygių pareigūnai, gydytojai, mokytojai, advokatai ir kiti tarnautojai privalės kabėti ukrainietiškai, nes antraip jiems grės baudos. Įstatymas nebus taikomas privačiam bendravimui ir religinėms apeigoms, pranešė žiniasklaida.
Įstatymas nebus taikomas trejus metus, o tuo metu visoje šalyje bus steigiami ukrainiečių kalbos mokymo ir ukrainiečių kultūros centrai, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė parlamentaras Mykola Kniažyckis.
Kadenciją baigiantis prezidentas Petro Porošenka socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino balsavimą „istoriniu įvykiu“ ir palygino jį su kariuomenės atkūrimu bei vieningos Ukrainos Bažnyčios sukūrimu jo valdymo metais.
Kalbos įstatymas buvo patvirtintas kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, leisiantį Rytų Ukrainos gyventojams paprasčiau gauti Rusijos pilietybę. Tokią teisę turės tam tikrų Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko sričių rajonų nuolatiniai gyventojai.
Kijevas iš karto pasmerkė šį sprendimą.
Maskva ir Kijevas konfliktuoja nuo 2014 metų sukilimo Ukrainoje, per kurį buvo nušalintas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Reaguodama į tai Rusija okupavo Krymo pusiasalį ir atplėšė rytines Ukrainos teritorijas.