Kinijos gynybos ministerija nurodė, kad prancūzų karo laivas balandžio 7 dieną „nelegaliai įplaukė į Kinijos teritorinius vandenis“.
Pekinas savavaldį ir demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, laukiančia suvienijimo.
Tačiau šį kartą Kiniją supykdė Prancūzija.
Kinijos gynybos ministerijos atstovas Ren Guoqiangas spaudos konferencijoje sakė: „Kinijos kariškiai pagal įstatymą nusiuntė karo laivų, kad identifikuotų prancūzų laivą ir perspėtų jį plaukti šalin. Kinija jau pareiškė prancūzams oficialius protestus.“
„Kinijos kariškiai visuomet pasirengę ir tvirtai gina šalies suverenumą ir saugumą“, – pridūrė atstovas.
Ren Guoqiangas neidentifikavo laivo, bet anksčiau šią savaitę tarptautiniame karo laivų parade, skirtame 70-osioms Kinijos karinio jūrų laivyno metinėms, turėjo dalyvauti prancūzų fregata „Vendemiaire“.
Šis prancūzų laivas taip ir nepasirodė, o nė viena šalis nieko nepaaiškino.
Laivybos laisvė
Po ginčo su Pekinu Paryžius vėl patvirtino savo įsipareigojimą „jūrų teisėje numatytai laivybos laisvei“.
„(Prancūzų) nacionalinis laivynas kerta Taivano sąsiaurį maždaug kartą per metus – be jokių incidentų ar reakcijos“ – pareiškė vienas Prancūzijos gynybos ministrės Florence Parly padėjėjas, Kinijai patvirtinus, kad Pekinas pareiškė oficialų protestą Paryžiui.
JAV karo laivai periodiškai dalyvauja „laivybos laisvės“ mokymuose Kinijos žemyninę dalį nuo Taivano skiriančiame vandens kelyje ir kaskart išprovokuoja Pekino įtūžį.
Dabar Vašingtonas teikia diplomatinę pirmenybę Kinijai, o ne Taivanui, bet tebėra pagrindinis šios salos-valstybės karinis sąjungininkas ir ginklų tiekėjas.
Vasario mėnesį vienas JAV eskadrinis minininkas ir karinio laivyno pagalbinis laivas „USNS Cesar Chavez“ perplaukė Taivano sąsiaurį.
Europos valstybės retai vykdo tokias operacijas Taivano sąsiauryje.
Vis dėlto Prancūzija ir Didžioji Britanija nesutinka su Kinijos pretenzijomis Pietų Kinijos jūroje ir pernai per atskiras operacijas siuntė savo laivus praplaukti arti ginčijamų salų.
Ketvirtadienį Kinijos vicepremjeras Hu Chunhua aptarė šį įvykį su britų finansų sekretoriumi Phillipu Hammondu per derybas Pekine.
„Apgailestauju, kad nuo pernai rugpjūčio abiejų mūsų šalių santykiuose pasireiškė tam tikrų svyravimų dėl Pietų Kinijos jūros klausimo ir kad virtinė tarpinstitucinių dialogų ir bendradarbiavimo projektų turėjo būti sustabdyta“, – Ph. Hammondui sakė Hu Chunhua.
Britų sekretorius, atvykęs į Pekiną dalyvauti forume, skirtame Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ (Belt and Road Initiative, BRI) infrastruktūros projektui, atsakė: „Aš taip pat labai apgailestauju, kad pastaraisiais mėnesiais būta sunkumų laikantis mūsų lyderių nustatyto teigiamo santykių kurso“.
Vis tik jis pridūrė: „Be abejo, suprantate, kad JK neturi jokios pozicijos Pietų Kinijos jūros klausimais.“
Kinija pastaruoju metu atvirai rengia karines pratybas Pietų Kinijos jūroje ir prie Taivano krantų.
Praėjusį mėnesį Liaudies išvadavimo armijos keli naikintuvai J-11 kirto tradiciškai pripažįstamą jūrų liniją, skiriančią salą nuo žemyninės dalis. Taibėjus tokį žingsnį pasmerkė.
Kinija yra pastebimai padidinusi diplomatinį ir karinį spaudimą Taivanui nuo 2016 metų, kai į valdžią saloje atėjo Pekino veiksmus skeptiškai vertinanti prezidentė Tsai Ing-wen.