„Po atidžios analizės mes padarėme išvadą, kad šis veiksmas neduotų reikšmingos naudos, kuri atsvertų sudėtingo susitarimo keliamas grėsmes ir sąnaudas“, - savo pranešime pažymėjo „Deutsche Bank“ vadovas Christianas Sewingas ir „Commerzbank“ vadovas Martinas Zielke.
Remiantis jais, po kruopščios analizės tapo aišku, kad tokia kombinacija neatitiktų abiejų bankų akcininkų interesų.
Tiek investuotojai, tiek darbuotojų sąjungos susilaikė dėl dviejų Frankfurto milžinių susijungimo.
Susijungimo atšaukimas yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybės pralaimėjimas.
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas itin tikėjosi, kad Frankfurte bus sukurta nacionalinės bankininkystės milžinė.
Federalinė vyriausybė po išgelbėjimo 2009 metais valdo 15 proc. „Commerzbank“ akcijų. Ji paskatino derybų pradžią dar iki bankų oficialaus pranešimo apie jas kovo viduryje.
Remiantis O. Scholzo ketvirtadienį paskelbtu pranešimu, pasaulyje aktyvi Vokietijos pramonė reikalauja konkurencingų bankų.
Tačiau jis patvirtino, kad susijungimai ar kitos bendradarbiavimo formos turi logikos, tik jeigu verslas prisideda prie tokio modelio pagilinimo.
Investuotojai palankiai sutiko tokį žingsnį, o „Deutsche Bank“ akcijų vertė vos po 11:00 val. Lietuvos laiku padidėjo 4,1 proc. iki 7,91 euro.
„Commerzbank“ akcijų vertė ūgtelėjo 2,3 proc. iki 7,62 euro.
Balsai finansų sektoriuje įspėjo, kad po finansų krizės ir ilgo atsigavimo nuo jos padarinių abi skolintojos susilpnėjo ir pradėjo persitvarkymo projektus.
„Deutsche Bank“ išlieka pažeidžiama dėl galimų teisinių grėsmių, įskaitant Rusijos pinigų plovimo skandalą. Abi skolintojos susiduria su sunkumais dėl žemų palūkanų normų ir intensyvios konkurencijos Vokietijoje.
Remiantis „The Financial Times“ šio mėnesio pranešimu, neigiami tokio susijungimo padariniai būtų reikšmingi, o naujai sukurtas bankas taptų pernelyg sudėtingu valdymui.
„Unicredit“ vadovas Jeanas-Pierre`as Mustieras neseniai įvertino bankų susijungimo galimybę Europos lygiu kaip „labai nedidelę“.
Visgi Italijos bankas ir Nyderlanduose įsikūręs ING, jau įsitvirtinęs Vokietijoje, Vokietijos spaudoje vaizduojami kaip laukiantys susijungimo su „Commerzbank“, jeigu derybos žlugs.
Vienas iš Berlyno tikslų yra paskatinti derybas, bet išvengti situacijos, kai viena iš dviejų Vokietijos bankininkystės milžinių „suvalgoma“ galingesnės užsienio konkurentės.
„Deutsche Bank“ preliminarūs pirmojo ketvirčio rezultatai buvo paskelbti trečiadienį kartu su pranešimu apie susijungimo procesą. Po jų paskelbimo paaiškėjo, kiek daug dar reikia nuveikti grupei.
Ji tikisi maždaug 200 mln. eurų grynojo pelno augimo sausio-kovo mėnesiais, palyginti su 120 mln. eurų per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
2007 metais buvo bandoma varžytis su Jungtinėse Valstijose įsikūrusiomis pasaulinės bankininkystės milžinėmis. Tuomet bankas užfiksavo daugiau negu 2,1 mlrd. eurų pelno augimą pirmąjį ketvirtį.
Veiklos arba pagrindinis pelnas turėtų sudaryti maždaug 290 mln. eurų, o pajamos - siekti 6,4 mlrd. eurų.
Minėto banko vadovas pasidžiaugė „iššūkių kupinoje rinkos aplinkoje tebesitęsiančių planų progresu“ ir teigė, kad „nuo jo atėjimo į valdžią prieš metus bankas bandė sumažinti išlaidas“.
