Norėdamas gauti kūriko darbą „Titanike“, vyras nuslėpė savo tikrąjį amžių. Laivybos bendrovei G. Beauchampas pasakė, kad jam 32 m., nors iš tiesų tuo metu jis buvo dešimčia metų vyresnis, skelbia „Independent“.
1912 m. laivas įsirėžė į ledkalnį ir nuskendo Atlanto vandenyne, o katastrofą išgyvenęs G. Beauchampas turėjo duoti parodymus britų tyrėjams. Yra išlikę jo parodymų įrašai.
G. Beauchampas prisimena, kad laivo susidūrimo su ledkalniu metu jis išgirdo garsų trenksmą, lyg dundėtų griaustinis, o kol jam buvo leista išeiti iš mašinų skyriaus, vanduo jau siekė juosmenį.
Išbėgęs į denį jis padėjo keleiviams sulipti į gelbėjimosi valtį Nr. 13, tada įlipo į ją pats ir ėmė irkluoti.
„Nuskubėjau prie gelbėjimosi valties denyje, prie dešiniojo borto, – pasakojo jis tyrėjams. – Viena koja stovėdamas denyje, kita – valtyje padėjau damoms ir vaikams lipti į valtį. Mums sunkiai sekėsi išlaikyti valtį šalia laivo ir apsaugoti, kad į ją nepatektų vanduo.“
„Galiausiai užgulėme irklus, kad kuo toliau atsitrauktume nuo skęstančio laivo ir mūsų neįtrauktų srovė. Aš mačiau, kaip visų pirma nugrimzta laivo pirmagalis, tada dar mačiau laivagalį, kol galiausiai nugrimzdo ir jis. Skęstantis laivas skleidė stiprius garsus, kaip griaustinis, jam skęstant girdėjau šauksmus“, – pasakojo vyras.
„Būtume nuplaukę paimti kitų, bet mūsų valtis buvo pilna“, – tęsė jis.
Gelbėjimosi valties Nr. 13 keleivius išgelbėjo „RMS Carpathia“ – keleivinis garlaivis, kuris nepabūgo sudėtingų sąlygų ir puolė į pagalbą „Titaniko“ keleiviams. Iš viso šis laivas jų išgelbėjo 705.
G. Beauchampo šeima pasakoja, kad jis buvo ir liūdnai pagarsėjusiame laive „RMS Lusitania“, kai šis nuskendo per Pirmąjį Pasaulinį karą.
Šį laivą, kuris kažkada buvo didžiausias pasaulyje, 1915 m. kliudė iš vokiečių povandeninio laivo paleista torpeda.
Po antrosios katastrofos G. Beauchampas, esą, pasakė: „Man jau gana didelių laivų, dabar dirbsiu mažesniuose.“
Vyro artimieji iš Halo Rytų Jorkšyre pagerbė jo atminimą praėjus 75 m. po jo mirties.
G. Beauchampo proproanūkė Susan Norton pasakė, kad labai didžiuojasi juo ir tuo, kad jis gelbėjo keleivių gyvybes.
G. Beauchampas gimė Londone, o vėliau persikėlė į Halą, kur praleido 10 metų dirbdamas žvejybos bei kituose laivuose.
Tada jis persikėlė į Sautamptoną, kur 1944 m. mirė, būdamas 72 m.