Tai numatyta Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos Stabilumo 2019 metų programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė. Dabar programa bus teikiama Europos Komisijai (EK) – ji, įvertinusi programos atitiktį Stabilumo ir augimo paktui, savo išvadas paskelbs gegužę.
Lietuvos valdžios sektorius pernai buvo perteklinis jau trečius metus iš eilės, o jo teigiamas balansas sudarė 0,7 proc. BVP. Stabilumo programoje numatoma, kad šiemet valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP, kitąmet sumažės iki 0,2 proc. BVP, o 2021 ir 2022 metais sudarys po 0,1 proc. BVP.
Lietuvos valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas pernai sudarė 0,5 proc. BVP. Stabilumo programoje nurodoma, kad Lietuva vidutiniu laikotarpiu ketina tęsti iš esmės neutralią fiskalinę politiką, palaipsniui gerinant struktūrinį balansą nuo minus 0,4 proc. šiemet iki plius 0,1 proc. 2022 metais.
Dėl struktūrine reforma pripažinto socialinio modelio įgyvendinimo, Lietuvai 2017–2019 metais leista naudotis Stabilumo ir augimo pakto lankstumo nuostata skaičiuojant viešųjų finansų deficitą. 2017–2018 metais Lietuva galėjo 0,4 punkto, o šiemet – 0,5 punkto nukrypti nuo užsibrėžto vidutinio laikotarpio tikslo – ne didesnio kaip 1 proc. BVP struktūrinio deficito. 2016–2018 metų laikotarpiu Lietuvai buvo taikoma ir 0,1 proc. punkto išimtis dėl sisteminės pensijų reformos įgyvendinimo.
Stabilumo programoje nurodoma, kad nuo 2020 metų Lietuva galimybės gauti išimtį dėl struktūrinių reformų negalės, nes Europos Komisijai šiemet vasarį atnaujinus struktūriniam balansui apskaičiuoti taikomų minimalių reikalavimų (angliškai Minimum Benchmark , MB) metodiką, Lietuvai taikomas MB sugriežtėjo nuo minus 1,3 proc. BVP iki minus 0,9 proc. BVP.
„Kadangi Lietuvos vidutinės trukmės tikslas yra minus 1 proc. BVP, o MB yra minus 0,9 proc. BVP, tai yra labiau ribojantis rodiklis, 2020 ir vėlesniais vidutinio laikotarpio metais Lietuva neturės galimybės gauti išimtį pagal Stabilumo ir augimo paktą dėl struktūrinių reformų“, – teigiama Stabilumo programoje.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos 2020 metais augs 6 proc., 2021 metais – 6,1 proc., o 2022 metais – 5,2 procento. 2020–2022 metais pajamos iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – sudarys apie 91 procentą visų valstybės biudžeto pajamų.
Valdžios sektoriaus skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 34,2 proc. BVP, 2022-ųjų pabaigoje turėtų sumažėti iki 32,9 proc. BVP. Vyriausybės skolinimosi poreikis, įvertinus perfinansavimo rizikos valdymo priemones išperkant euroobligacijų emisijas, 2019–2022 metais vidutiniškai sudarys po 2,4 mlrd. eurų.
„Tokį skolinimosi poreikį lemia 2020, 2021 ir 2022 metais išperkamos euroobligacijų emisijos, kurių bendra nominalioji suma po išvestinių finansinių priemonių sandorių siekia 3,6 mlrd. eurų“, – nurodoma Stabilumo programoje.
Stabilumo programa yra dokumentas, kuriame pagal EK reikalavimus pateikiama naujausia informacija apie šalyje vykdomą bei suplanuotą biudžeto politiką. Programa rengiama atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytą pareigą teikti informaciją apie fiskalinę politiką.
ES šalys narės atnaujintas stabilumo/konvergencijos programas turi pateikti Europos Komisijai kasmet iki kiekvienų metų balandžio mėnesio pabaigos.