Prasčiausia situacija paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams
Kol vieni darbdaviai aktyviai ruošiasi robotizacijos ir skaitmenizacijos atėjimui, kiti jau atsisveikina su darbuotojais. Besirenkantys studijas turi būti atidūs, kad neatsidurtų bedarbių gretose. Darbo rinkos prognozės diktuoja ir kai kurių profesijų atstovų persikvalifikavimo būtinybę.
Užimtumo tarnybos duomenų analitikės Dovilės Mackevičienės duomenimis, analizuojant ateities darbo vietas Lietuvoje, 2016–2030 m. prasčiausias įsteigtų ir (ar) likviduotų darbo vietų balansas numatomas paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams (20,9 tūkst. mažėjimas). Šiuos pokyčius lems kai kurių paslaugų perkėlimas į internetinę erdvę, populiarėjanti internetinė prekyba, savitarnos vietų steigimas. Gamybos procesų robotizavimas, kompiuterizavimas mažins įrengimų ir mašinų operatorių poreikį.
Vadovaujantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training, CEDEFOP) prognozėmis, didžiausias užimtumo mažėjimas prognozuojamas vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veikloje, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriuose.
Informatikai muša rekordus
Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, šiuo metu Lietuvos ekonominė situacija yra tokia, kad darbuotojų trūkumas pastebimas praktiškai visuose regionuose. Ypač kalbant apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių visoje Lietuvoje trūksta labiau nei yra tokio darbo ieškančių bedarbių. Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tad galima teigti, jog baigus bet kurios krypties studijas ar, kai kurias atvejais, net nebaigus studijų, jaunimo integracija į darbo rinką turėtų būti pakankamai sklandi. Visgi pastebima, kad esama skirtumų tarp skirtingas studijų kryptis baigusių absolventų integracijos darbo rinkoje – ne visų studijų krypčių absolventams pavyksta įsidarbinti į pozicijas, kurių atlikimui reikalingas aukštasis išsilavinimas, taip pat skiriasi gaunamas darbo užmokestis.
Robotai pakeis telemarketingo, draudimo agentus, mažės spaustuvės darbuotojų
Kaip teigia Andrius Plečkaitis, asociacijos „INFOBALT“ vykdomos Akademija.IT kuratorius ir ekspertas, sparčiai tobulėjantys mechaniniai ir programiniai robotai vis dažniau atliks darbus, kuriuos šiandien atlieka „mėlynosios“ ar „baltosios apykaklės“: „Kalbu ne tik apie fizinį darbą pramonėje ar žemės ūkyje, bet ir darbą biure su informacija, ir šiandien jau galima drąsiai įvardinti požymius, kurie leidžia spręsti, ar jūsų darbas bent iš dalies gali būti pakeistas vieno ar kito tipo robotu. Jei kasdien vykdote atsikartojančių operacijų ir neturite daug kontaktų su žmonėmis, labai tikėtina, kad jis gali būti atliktas roboto“.
Pasak A. Plečkaičio, jau prieš keletą metų Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimai skelbė 99 proc. tikimybę, kad apie 12 darbų iš nagrinėtų 700 profesijų gali išnykti, tarp jų telemarketingo ir draudimo agentų, bei advokato padėjėjo. Jie pasižymi ribotais, standartiniais ir pasikartojančiais procesais, kuriuos gali atlikti mašininio mokymo(si) būdu ištreniruoti programiniai robotai. Nemaža tikimybė, kad laikui bėgant ir robotizuotai įrangai pingant, žymiai mažės ir spaustuvės darbuotojų ar skirtingų įrengimų operatorių, konvejerio darbuotojų maisto, medienos ir tekstilės gamyboje.
Automatizavimas gali išnaikinti 14 proc. profesijų, bet nepakeis žmogiškojo veiksnio
Vienas iš detaliausių tyrimų, analizuojantis pernai paskelbtus European Skills an Jobs Survey apklausos duomenis, teigia, kad 14 proc. profesijų Europoje turi nemažą pilno automatizavimo riziką. „Kita vertus, darbai ir profesijos, kurie sudėtingi, priklauso nuo besikeičiančios aplinkos, nestandartinių situacijų ir reikalauja bendravimo su žmonėmis, įsigilinimo į individualią situaciją, jų išklausymo ir atjautos, turi labai nedidelę robotizavimo tikimybę dėl mažos dalies veiksmų, kuriuos gali pakeisti automatai lyginant su didesnę dalį užimančiu jiems kol kas „neįkandamu“ žmogišku bendravimu. Tačiau programiniai robotai gali žymiai padėti, pavyzdžiui, gydytojui greičiau ir tiksliau diagnozuojant ligą“, - sako ekspertas Andrius Plečkaitis.
Kalbant apie skirtingų profesijų ateities perspektyvas, G. Jakštas taip pat tikina, kad neverta susikoncentruoti į profesijų pavadinimus, o verčiau galvoti apie skirtingus įgūdžius ir žinias bei jų perspektyvas ateities darbo rinkoje. Tobulėjant pramonei ir apskritai modernėjant ekonomikai judama link rutininių darbų automatizavimo, vis didesnės dirbtinio intelekto skvarbos kasdieniniuose procesuose, platesnio didžiųjų duomenų naudojimo. Akivaizdu, kad skaitmenizacija palies praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas, apimantis ir algoritmų rašymą, bus vienas pamatinių, „kietųjų“ įgūdžių ateities ekonomikoje. Šalia šio įgūdžio būtų galima priskirti užsienio kalbų mokėjimą, kuris jau dabar yra sunkiai atsiejamas nuo galimybės būti konkurencingu modernioje ekonomikoje. Minkštąsias kompetencijas, kurios bus aktualios ketvirtosios pramonės revoliucijos metu, yra išskyręs Pasaulio ekonomikos forumas. Šio sąrašo viršuje rikiuojasi gebėjimas spręsti sudėtingas problemas, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas.
