„Iš tiesų netikime, kad įsipareigojimai, kurie yra surašyti, bus įvykdyti iki pat 2025 m., nes tai bus net ne kitas, o dar kitas Seimas. Čia toks daugiau deklaratyvus požiūris į strategiją“, - LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo I. Ruginienė.
Jos teigimu, profesinės sąjungos daugiau koncentruojasi į 2020 m.
„Tikimės, kad šiandien Vyriausybė, svarstydama strategiją, atsižvelgs į aukštųjų mokslų reikalavimus, nes nepagrįstai buvo pamiršti mūsų mokslininkai, aukštųjų mokyklų pedagogai. Reikėtų juos grąžinti į strategiją ir apibrėžti konkrečiais skaičiais“, - teigė I. Ruginienė.
Pasak jos, milijonai, kuriuos vardija Vyriausybė, skamba gražiai, nes į sumą įeina ir įsipareigojimai, kurie buvo pasirašyti dar 2017 m.
„Vyriausybė nori pasididžiuoti gražiais skaičiais, tai susumuoja viską, ką tik galėjo susumuoti, ir pateikė kaip visiškai naują pasiūlymą. Tačiau į jį įeina ir ankstesni įsipareigojimai tiek švietimo sektoriui, tiek kas liečia pačius medikus“, - sakė LPSK pirmininkė.
Ji taip pat pridūrė, kad labai gerai, jog šiemet pradėta kalbėti apie kultūrą ir socialinius darbuotojus, nes šie sektoriai, pasak jos, iki šiol buvo sulaukę mažiausiai dėmesio.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybei pasitarime bus pateikta Vyriausybės sudarytos komisijos suderinta strategija dėl viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo.
Po paskutinio komisijos posėdžio kovo 15 d. LPSK pirmininkė I. Ruginienė ragino atidėti pritarimą dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo strategijos.
„Pritarimą dėl strategijos būtinai reikia atidėti, kol nėra suderinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis, nes matome prieštaravimų ir akivaizdų apribojimą mūsų deryboms. (...) Šiuo metu mums yra visiškai neaiškus pasakymas, kad bus skiriamas (papildomas. - ELTA) finansavimas 120 mln. eurų. Tai yra strategijos darbo grupėje pasakyta, tačiau, kai atėję į Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybas pateikiame savo siūlymą ir laikomės to susitarimo, kad turi didėti atlyginimai mažiausiai uždirbantiems, Vyriausybės pusė sako, kad pinigų nėra, o skirti galima tik 16 mln. eurų. Mūsų klausimas - kur pasiskirsto visi kiti pinigai? Mes turime labai neigiamos patirties - ne vieną kartą matėme, kai skiriamas papildomas finansavimas sugula į vadovų kišenes“, - po posėdžio sakė I. Ruginienė.
Vis dėlto Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas tuo metu po posėdžio džiaugėsi, kad artėjama strategijos užbaigimo link.
„Artėjame prie pabaigos dėl viešojo sektoriaus didinimo strategijos. Šiandien aptarėme dar kitus papildomus siūlymus, ir manau, kad labai aiškiai deklaruosime, kad algų didėjimas viešajame sektoriuje reikalingas, ir nuo 2020 m. juos didinsime žymiai - nuo 10 iki 25 proc. skirtinguose sektoriuose“, - po posėdžio sakė Deividas Matulionis.
Jis taip pat teigė, kad siūloma nauja priemonė kelti viešojo sektoriaus atlyginimus - jų bazinio dydžio indeksavimas.
„Siūlomas viešojo sektoriaus bazinio dydžio indeksavimas, kurio nebuvo iki šiol, - visame viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimas augtų tam tikru procentu. Pasiūlėme, kad tai būtų 2 proc. dydis su galimybe išsiderėti didesnį bazinį dydį nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje“, - teigė D. Matulionis.
Profsąjungų atstovė pritarė tokiam siūlymui.
Kaip teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, gydytojų atlyginimas turėtų pasiekti 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydį.
„Kultūros darbuotojams atlyginimus (nuo kitų metų. - ELTA) siūloma didinti 15 proc., slaugytojams, gydytojams numatytas didelis atlyginimų augimas, kitais metais turėtų pasiekti 3 VDU gydytojų atlyginimas ir 1,5 VDU - slaugytojų. Socialinių darbuotojų atlyginimai bus didinami ne mažiau kaip 15 proc., ikimokyklinio ugdymo pedagogų - ne mažiau kaip 15 proc. Mokytojų atlyginimai taip pat bus didinami, kokiu procentu, dar turime diskutuoti“, - tuomet sakė D. Matulionis.
Strategiją Seimas svarstys tik tada, kai jai pritars Vyriausybė. Kiek anksčiau buvo planuota, kad strategija Seimui bus pateikta iki kovo 10-osios - Seimo pavasario sesijos pradžios.
Sudaryti komisiją Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti Vyriausybė nutarė pernai, tačiau derybos tarp valdžios atstovų ir profsąjungų vyko vangiai. LPSK anksčiau net skelbė, kad svarstys pasitraukti iš komisijos, nes ji, jų teigimu, yra tik imitacija streikams numalšinti, o ne rezultatams pasiekti.