„Dėl „Revolut“ gavome Teisės departamento pastabas, į jas planuojame atsižvelgti. Yra parengtas naujas nutarimo projektas remiantis ta pačia informacija, tik atsižvelgiant į technines, redakcines ir kitas pastabas dėl pavadinimo, vertinamojo pobūdžio teiginių, jų naudojimo, dėl informacijos įkėlimo į preambulę. Pateiksime naują nutarimo projektą (kreipimosi. - ELTA), tikimės jį apsvarstyti“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.
Kaip rašoma BFK teikiamame nutarimo projekte, paaiškėjo, kad licencijos išdavimo metu „Revolut“ dar neturėjo tinkamų valdymo sistemų, įmonės ir jos vadovo reputacija esą jau tuomet kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje, o reputacija ir valdymo kokybė yra du svarbiausi reikalavimai siekiant gauti banko veiklos licenciją.
Taip pat nutarimo projekte pabrėžiama, kad užsienio žiniasklaida („The Guardian“, „The Daily Telegraph“, „The Financial Times“, „Wired“, „Bloomberg“ ir kt.) skiria daug dėmesio „Revolut veiklai ir abejoja jo veiklos modeliu, valdymo kokybe, itin agresyvios plėtros tvarumu, kritiškai vertina didelę svarbių darbuotojų kaitą ir neapmokamą kandidatų darbą, o tai neigiamai veikia Lietuvos ir jos institucijų reputaciją.
Taip pat S. Jakeliūnas nutarimo projekte pažymi, kad dėl savo tėvo užimamų pareigų ir ypatingai artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijoms ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek Nikolajus Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“ kaip įmonė gali būti politiškai pažeidžiami ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.
Parlamentaras Andrius Mazuronis balandžio 11 d. Seimo posėdžio metu, kai Seimas pritarė svarstyti galimybę dar kartą kreiptis dėl „Revolut“ vertinimo, teigė, kad kai kurie keliami klausimai dėl „Revolut“ gal ir yra teisingi, bet juos reikėjo kelti prieš licencijos išdavimą. Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius kreipimosi turinį pavadino „visiška nesąmone“.
ELTA primena, kad Europos centrinis bankas Lietuvos banko teikimu pernai gruodį išdavė „Revolut” specializuoto banko licenciją. „Revolut” Lietuvoje planuoja teikti indėlių ir paskolų paslaugas.
Tačiau „Revolut” iš užsienio žiniasklaidos anksčiau sulaukė kritikos dėl to, kad esą buvo išjungęs apsaugos mechanizmus, ir dėl to esą nebuvo suvaldyta keli tūkstančiai įtartinų pervedimų. „Revolut” aiškino, kad sistemų keitimai iš tiesų tebuvo papildomai diegiamos saugumo sistemos prie veikiančių, kurių darbas dėl to nenutrūko.
S. Jakeliūnas anksčiau yra kreipęsis į valstybės tarnybas dėl galimų „Revolut“ ryšių su Rusija. Lietuvos bankas tuo metu teigė, kad S. Jakeliūno minima informacija buvo žinoma, potencialus investuotojas ilgai vertintas kompetentingų institucijų ir įvertintas kaip patikimas.
Startuolis taip pat skelbė, kad pats kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kuri įvertintų startuolio atitikimą nacionalinio saugumo interesams, o apie tai informavo ir S. Jakeliūną. Vyriausybės kanceliarija Eltai patvirtino, kad komisija kreipimąsi gavo.
