„Man susidaro toks įspūdis tarsi mes atribojame save nuo Lietuvos: „man gera, bet šalis prasta“, – sakė A. Kaluginas.
Pasak psichologo, bendras Lietuvos emocinis klimatas vertinamas tik penketu.
„Gaunasi, kad mes gyvename kiekvienas sau“, – apgailestavo A. Kaluginas.
Kunigas R. Doveika nesuprato, kodėl reikia būti laimingu pagal masinę štampuotę?
„Tokioje įtampoje, kokioje gyvena mūsų karta, niekas prieš tai negyveno, bet ir tokiame apsirūpinime, sotume, prabangoje, taip pat negyveno nei viena mūsų karta“, – sakė R. Doveika.
Pasak jo, dabar jau yra iškelta nauja kartelė, norisi gyventi nebe gerai, bet atsiranda noras lenktyniauti, turtingai gyventi.
Kunigas svarstė, ką reiškia statistiniai duomenys, kad žmogus negali leisti sau būtiniausių dalykų.
„Pravažiuokite per visus Lietuvos miestus, miestelius – drabužių gali įsigyti už eurą – ir pigiau ir brangiau, visose pakelėse yra gatvės turgelių. Ką reiškia, kad „šiandieną esu stokojantis“, „sau negalintis kažko leisti“?
Turime pripažinti, kad yra dalis žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių daug ko negali, bet, koks yra skaičius šiandien tinginių? Kaip kaime, sodyboje gyvenantis žmogus gali skųstis blogu gyvenimu, neužsiaugindamas lysvėje buroko, svogūno laiško, ridikėlio? Ką reiškia šiandieną iš tinginystės atsisakyti dirbti, realizuoti save? Kam aš išliesiu prakaito lašelį, jei už darbą gausi tiek pat, kiek gaunu nieko nedarydamas?
Kas šiandieną iš mūsų visuomenės turi prisiimti pačią didžiausią atsakomybę kentėti už pozityvo skleidimą visuomenėje? Kodėl šiandieną pagrindinė žinia yra negatyvo žinia? Kodėl skurdas yra sutapatintas su netvarka, nešvara, apsileidimu?“, – retoriškai klausė R. Doveika.
Jis teigė, kad lankant žmonių namus gali pamatyti žmones, gyvenančius iš pašalpos, „bet tokiame nešvarume, netvarkoje“.
„Ir gali atidaryti duris vienišo žmogaus – močiutės ar senelio, pas kurį staltiesė tiesiog yra iškrakmolinta, kuris pagal savo pajamas yra už skurdo ribų, bet yra tvarkinga, švaru, kvepia. Esmė tarp šitų dviejų žmonių – vienas tiki, kitas naudojasi“, – kalbėjo R. Doveika.
Linkėjo pamatyti kitą
Laida vyko Didžiojo Penktadienio dieną. Pasak R. Doveikos, tai yra diena, kada susikerta Kryžiaus statmena su plokštuma, kai susikerta žmogaus nuodėmė ir Dievo malonė, kada įsiterpia tikrumas.
„Ta Didžiosios savaitės rimtis kartais yra neteisingai suprantama. Rimtis nėra sąstingis, liūdesys, rimtis nėra atsisakymas džiaugtis. Aš visuomet prisimenu mamą, tėtį, kurie savo rankose sūpuoja kūdikį, ir ypač tik ką gimusį. Jie susitelkia, atsiriboja nuo visko, visą dėmesį skiria jam, ir labai rimtai atlieka tą tarnystę vaikui.
O širdis – panardinta tokiame totaliame džiaugsme, nes į pasaulį atėjo naujas žmogus, tėvystė ir motinystė atsiskleidė dviejų žmonių gyvenimuose. Taigi rimtis visuomet kyla iš tam tikro įvykio, kuris – per žmogaus gyvenimą praėjęs, per jo širdį perėjęs, suteikia labai didelio džiaugsmo“, – sakė R. Doveika.
Pasak jo, Didysis Penktadienis tai yra meilės patarnavimo tiesai diena.
„Jeigu suvokiame, kad mes galime turėti atsakymą, kas yra tiesa, o ne tik likti svarstymuose, vengdami atsakymo, (…) jeigu mes krikščionys galime atsakyti atsakymu, kuriame yra tik dvi raidės, tai yra Tu: „Tu esi tiesa“, – kalbėjo R. Doveika.
Pasak kunigo, Didysis Penktadienis yra „nepaneigtos tiesos – tavo žmogiškumo diena“.
„Šiandien, 15 val., po pietų, yra Kristaus kančios ir mirties ant Kryžiaus valanda. Tai – būtent ta valanda, kurioje mes labai rimtai švenčiame tai, kas paskui mane panardina į didžiausią džiaugsmą – šiandien meilė patarnauja tiesai“, – penktadienį kalbėjo R. Doveika.
Didįjį Penktadienį kunigas žmonėms linkėjo, kad tai būtų diena, kuri dar kartą padrąsintų apsispręsti už save.
„Manau, kad laimės šaltinis yra tuomet, kai esu savigarbos ir savivertės darnoje. (…) Šiandien tai yra diena, kai santykis su kitu turi būti dvejopas: jeigu tu esi tikintis žmogus, šiandien – Didysis Penktadienis, už kažką pasimelsk. Jeigu esi netikintis, ir tau šitos dienos yra tik gražaus pavasario atgimimo šventės, tiesiog kažkam palinkėk sėkmės. Bet nebūk savyje užsidaręs, išeik iš savęs, perženk savo ribas, ir tiesiog pamatyk kitą, žinodamas, kad į tave kažkas taip pat žiūri.
Noriu visiems nuoširdžiai šv. Velykų proga palinkėti: patikėk savo nemirtingumu, kad yra tavo gyvenimo ir ateities vieta, o ne kapas, destrukcija ir liūdesys, kad tu vis dėlto esi gyvenimo žmogus, skirtas gyventi“, – kalbėjo R. Doveika.