Testuojasi patys
Liaudies medicinos žinovai siūlo paprastą ir nebrangų testą, kuris jų teigimu gali parodyti, ar pakankamai jodo yra jūsų organizme.
Siūloma uždėti lašą jodo tirpalo ant riešo ir 24 valandas stebėti, kaip greitai išnyks ruda dėmė.
Jodo dėmės spalvos rezultatai per artimiausias 24 valandas:
- dėmė pradeda nykti po 24 valandų – įprastas jodo kiekis organizme;
- dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per 18–24 valandas – vidutinis kiekis;
- dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per 12–18 valandas – jodo trūkumas;
- dėmė išnyksta arba beveik išnyksta po 6–12 valandų – didelis jodo trūkumas;
- dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per mažiau nei šešias valandas – labai didelis jodo trūkumas.
Jam pritaria ir „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Jūratė Karpovienė: „Specialistai į panašius tyrimus žiūri skeptiškai, todėl rekomenduojame atlikti patikimą jodo kiekio nustatymo kraujo tyrimą laboratorijoje“.
Kaip įtarti trūkumą
Lietuvos dirvožemyje ir vandenyje jodo yra nepakankamai, todėl turime jo gauti su maistu. Kadangi šalyje beveik kas trečias gyventojas turi skydliaukės veiklos sutrikimų, gali būti kad ir su maistu gaunamas jodo kiekis nepakankamas.
Ar dažnai gydytojai savo praktikoje susiduria su jodo trūkumu?
„PSO duomenimis 72 procentams pasaulio žmonių yra nustatomas jodo trūkumas. Gydytojai dažniau susiduria su jo trūkumo pasekmėmis, t.y. sulėtėjusia skydliaukės veikla. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl nuolatinio nuovargio, depresinės nuotaikos, svorio didėjimo, vidurių užkietėjimo, skundžiasi sausais, lūžinėjančiais plaukais, trapiais nagais, retu pulsu, šalčio netoleravimu, sausa oda. Tuomet atlikus skydliaukės hormonų tyrimus, galime įvertinti skydliaukės funkciją. Kadangi skydliaukės hormonai gaminami iš jodo, svarbu tokiais atvejais atlikti jodo kiekio tyrimą ir žinoti skydliaukės veiklos sulėtėjimo priežastį“, – sako šeimos gydytoja J. Karpovienė.
Kodėl tiek daug žmonių trūksta jodo? Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė aiškina, kad vartojant tiek joduotosios druskos, kiek rekomenduojama, t. y., neviršijant per dieną 5 g arba vieno arbatinio šaukštelio (įskaitant suvartojamą su visais maisto produktais), gaunama tiek jodo, kiek jo reikia žmogui per parą.
„Nedaug jodo gali būti vandenyje ir ore, tačiau su įkvepiamu oru net prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio, todėl pagrindinis jodo šaltinis – maisto produktai, su kuriais galima būtų gauti iki 94 proc. reikiamo paros jodo kiekio. Būtent dėl to, kad Lietuvoje jodo trūksta, ir rekomenduojama maistui vartoti tik joduotąją druską“, – sako ji.
Tačiau žiūrint į skaičius įsitikinimas, jog vartojant joduotą druską jodo poreikį pilnai patenkiname, kyla logiškas klausimas: ar tikrai?
„Jodas labai lakus, ir laikant druską nesandariuose induose, jis išgaruoja pakankamai greitai. Todėl druską reikia laikyti sandariame inde arba stengtis gauti jodo iš kitų maisto produktų, tokių kaip jūros gėrybės, jūros kopūstai, su lupenom virtos bulvės, juodosios pupelės, virti kiaušiniai“, – pataria J. Karpovienė
Perteklius pavojingesnis nei trūkumas
Sveikatos problemų priežastimi gali būti ne tik jodo trūkumas, bet ir jo perteklius. Kartais gydant širdies ligas ar turint skydliaukės problemų ir vartojant daug jodo turinčius preparatus galima jo perdozuoti. Bet vienu atveju jodo pertekliaus žmogus gali visiškai nejusti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu, o kitais gali suaktyvėti arba sulėtėti skydliaukės veikla. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju dėl joduotos druskos vartojimo.
Nors jodo perdozavimas – gana retas reiškinys, jis gali pasireikšti pakilusia kūno temperatūra, deginimu burnoje, gerklėje, viduriavimu, silpnėjančiu pulsu, koma. Žinome, jog jodas būtinas skydliaukės funkcijai, tačiau per dideli kiekiai gali tą funkciją smarkiai sutrikdyti. Tikėtinas ir svorio priaugimas, metalo skonis burnoje, plaukų ir odos išsausėjimas, bėrimai, burnos opelės, galvos skausmas, apsunkintas kvėpavimas, gausus menstruacinis kraujavimas.
„Jodo perdozavimas pavojingas visiems, tačiau ypatingai jautrūs yra vyresnio amžiaus asmenys, vaisiai, naujagimiai. Lėtinis jodo perdozavimas, kai vartojami šiek tiek per dideli jo kiekiai ilgą laiką, sukelia skydliaukės veiklos aktyvinimą ir tokiu būdu gaminama per daug skydliaukės hormonų, kurie gali sutrikdyti širdies veiklą, kitus metabolinius procesus“, – aiškina šeimos gydytoja J. Karpovienė.
Kad nei trūktų, nei būtų per daug
Jodo perdozavimas gali sukelti didesnių problemų, negu nedidelis jo trūkumas. Žmonės dažnai piktnaudžiauja jūros kopūstų, jūros dumblių vartojimu, neretai geria jodo lašus ar piešia jodu „tinklelį“ ant odos ir tokiomis „liaudiškomis priemonėmis“ gali dar labiau pakenkti, ypač jei skydliaukė paliesta jau minėto autoimuninio tiroidito, nepatikslintų mazgų. Norint vartoti papildomus preparatus, visada būtina tai aptarti su gydančiu endokrinologu.
„Jodo reikėtų stengtis gauti tik iš maisto produktų, aklai nevartojant maisto papildų. Rekomenduojama kartą metuose stebėti skydliaukės funkciją, t.y. atlikti skydliaukės hormonų tyrimus, taip pat atlikti jodo kiekio tyrimą ir stebint rezultatų nukrypimus nuo normos, koreguoti mitybą, esant reikalui – skirti gydymą“, – pataria šeimos gydytoja J. Karpovienė.
