Prieš leidžiantis į detales, trumpai:
1. Klausimas gerbiamiems tėveliams ir globėjams: ar reguliariai pasidomite/šnekatės su savo vaikais dėl mokykloje jiems duodamo krūvio ir jei taip – ar tie kasdieniai atsiskaitymai, kontroliniai ir užduodamų namų darbų kiekiai jums atrodo adekvatūs (t. y. nekenkiantys jūsų vaikų sveikatai)?
2. Klausimai gerbiamiems mokytojams: jūsų asmenine nuomone, ar sąžininga ir teisinga, jog jūsų mokiniai (kalbu apie 6-10-tokus, kurie sąžiningai stengiasi ir siekia gerai mokytis) priversti iki išnaktų ar net paryčių mokytis bei „kalti“ tam, jog atliktų jūsų ir jūsų kolegų drauge paskirtus namų darbus, pasiruoštų praktiškai kasdieniams atsiskaitymams ir kontroliniams, plius – dar pasiruoštų rašyti praleistus atsiskaitymus? Ar jūs tikrinatės kokį krūvį kiekvieną dieną jūs kolektyviai užkraunate mokiniams?
3. Klausimai gerbiamoms mokyklų vadovybėms ir švietimo ir mokslo ministerijos atstovams: kada ir kokiu būdu jūs paskutinį kartą analizavote ir vertinote 6-10-tokų mokinių krūvį? Kokie jūsų atliktų vertinimų rezultatai?
Ar jūsų nuomone, yra teisinga, jog mokiniams „by default“ surašomi dvejetai, jei šie (su tėvų leidimu) nelankė mokyklos, nedalyvavo atsiskaitymuose/kontroliniuose ir jų nespėjo atsiskaityti per 2 savaičių terminą? Kas ir pagal kokią logiką nusprendė įgalinti tokį trumpą terminą ir kodėl visus atsiskaitymus/kontrolinius yra privaloma parašyti per dvi savaites, nors mokiniai, pvz., buvo išvykę ar dėl silpnos sveikatos/ligų yra priversti dažnai nelankyti mokyklos?
4. Klausimai gerbiamiems mokiniams (adresuojama labiau tiems 6-10-tokams, kuriems mokslai rūpi): kiek laiko praleidžiate per dieną ruošdami namų darbus, mokydamiesi atsiskaitymams ir kontroliniams? Žinau, kad namų darbų kiekio nelabai įmanoma suskaičiuoti, bet įvardinkite prašau, kiek atsiskaitymų ir kontrolinių turite per dieną/savaitę (bendrai iš visų dalykų)?
5. Klausimai prijaučiantiems Lietuvos piliečiams (ypač tiems, kurie savo laiku mokyklose stengėsi atsakingai mokytis): ar dar prisimenate, kiek valandų per dieną jūs praleisdavote namų darbų atlikimui ir atsiskaitymų/kontrolinių pasiruošimui? Kiek pastarųjų būdavo per savaitę? Ar visus praleistus atsiskaitymus jums sugrįžus buvo privaloma atsiskaityti?
Atskirai:
Kadangi vertinu p. Ritą Miliūtę ir p. Andrių Tapiną, esant galimybei būtų įdomu išgirsti ir jų nuomones – galbūt jūs turėtumėte patarimų, nuo ko mokiniams ir tėveliams pradėti, kad jie galėtų efektyviau spręsti vaikų problemas mokyklose susijusias su per dideliu krūviu? Ar šią problemą išvis įmanoma spręsti mūsų šalyje?
Būtų tikrai įdomu ir naudinga išgirsti atsakymus į aukščiau mano išvardintus klausimus ir žemiau nupasakotą mano tekstą – palyginti gautas nuomones, patirtis ir pasiaiškinti, kodėl taip yra. Naiviai viliuosi, kad tai bus paskata tolimesnėms diskusijoms:
- kad tėveliai stos drąsiai ir garsiai ginti savo vaikus,
- kad mokytojai ir mokyklų vadovybės pradės aktyviai tirti ir taisyti įsišaknijusius žalingus mokymo modelius,
- kad Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pagaliau pradės atsakingai tikrinti mokyklas, atsižvelgs į mokinių ir tėvelių nuomones bei rekomendacijas.
Iš anksto noriu pabrėžti ir visų paprašyti, jog svarstant ir patiekiant savo atsakymus turėtumėte omeny gerus mokinius (maždaug 6-10 klasių) – tuos, kurie stengiasi mokytis, kurie nori suprasti ir išmokti jiems dėstomą dalyką, kuriems rūpi gauti gerą pažymį. Mano klausimai ir visas šis pamąstymas ne apie vunderkindus, kurie viską tobulai supranta ir lengvai atlieka be didesnio triūso, ir ne apie tinginius ar simuliantus; bet apie tuos gerus mokinius, kurie nėra iškart tobulai imlūs viskam, tačiau vis tiek atsakingai skiria laiko mokslams ir dėl to sugeba „užsidirbti“ 7-9 balų įvertinimus. Būtent tokių mokinių ir yra dauguma mūsų mokyklose, apie juos ir pakalbėkime.
Aš pasidalinsiu savo nuomone ir patirtimi – veiksmas vyksta viename iš gražiausių Vilniaus miesto vakarinių mikrorajonų, nors teko nugirsti, jog panašūs „reikalai“ vyksta ir kituose rajonuose, ne tik progimazijose, bet ir gimnazijose.
Nemanau esant teisinga, jog mokiniai kiekvieną savaitę yra privesti rašyti po 7-15 atsiskaitymų ir kontrolinių (pažymiui, žinoma). Čia neskaičiuojant kasdien užduodamų nemažų kiekių namų darbų, kuriems atlikti mokiniai turi skirti mažiausiai po 1-2 val. per dieną. Tiek kontroliniai, tiek atsiskaitymai būna plataus spektro – nuo 200+ žodžių „iškalimo“ užsienio kalbai, eilėraščių mokymosi, 30-70 skaidrių prezentacijų, žodinių atsiskaitymų prie lentos, diktantų, rašinėlių, referatų, užduočių sprendimų ir begalės kitų atsiskaitymo būdų. Jei mokiniai atsakingi ir stengiasi gauti bent 7-9 balus, visiems šiems dalykams reikia laiko pasiruošti – ir priklausant nuo temos ar užduočių sudėtingumo, gali prireikti tikrai nemažai laiko.
Paskaičiuokime kartu su manimi:
Mokiniai turi po 5-8 pamokas per dieną – tad gauna mažiausiai 3-6 dalykų namų darbų kasdien (laimei, muzikos, fizinio ir pan. mokytojai namų darbų „dar“ neužduoda) ir taip praktiškai kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę. Taigi, kasdieniams namų darbams atlikti prireikia vidutiniškai 1-3 valandų (nors neretai – ir daug daugiau, nes ne visiems fizika, matematika ir pan.- lengvai įkandami dalykai).
Tada pridėkime dar papildomai pasiruošimo ir mokymosi laiką kasdieniams 1-3 kontroliniams ir atsiskaitymams (nors pasitaiko ir po 5 per dieną), kuriems pasiruošti prireikia vidutiniškai po 3-5 valandas. Taip, bent po 3-5 valandas per dieną, nes 200+ užsienio kalbos žodžių ir jų apibrėžimų per 20min. tikrai neiškalsi; 30 reikalingų skaidrių pristatymui taip lengvai nesurasi ir jų taip greitai neaprašysi; viso mėnesio (ar net kelių) dalyko praeitų temų per 20 minučių nepasikartosi.
Tad paskaičiavus, laiko sąnaudos mokiniams atrodo grubiai tokios: vidutiniškai po 4-8 valandas kiekvieną dieną tam, kad jie atliktų paskirtus namų darbus ir pasiruoštų atsiskaitymams bei kontroliniams. Jei kažkurie dalykai mokiniui sekasi sunkiau, tuomet laiko sąnaudos gali lengvai išaugti iki 6-10 valandų per dieną.
Gerbiamieji, ar tai jums atrodo teisinga? Ar manote, kad naudinga vaikus paversti mokymosi mašinomis ar vergais, kada jie verčiami mokytis ne vardan savęs ar žinių įsisavinimo, o dėl tuščio n-tojo pažymio ar mokytojų (ar aukščiau sėdinčių švietimo atstovų?..) užgaidų? Kas sugalvojo ir patvirtino tokius krūvius mokiniams? Kas vykdė mokinių ir tėvelių apklausas dėl krūvių?
Puikiai visi suprantame, kad semestrui išvesti kiekvienas mokinys privalo turėti bent po kelis pažymius. Taip buvo mano ir jūsų laikais kai mokėmės – čia viskas aišku. Bet paaiškinkite man prašau, kodėl šiuolaikinis mokinys privalo turėti iš kiekvieno rimtesnio dalyko (tikslieji mokslai, kalbos) po 20-40 pažymių vienam semestrui? Kas čia per cirkas? Kam reikalingas toks didelis pažymių kiekis – mokytojams? Mokyklų vadovams? Kam?
Mokiniams toks nuolatinis stresas dėl pažymių ne tik kad nereikalingas, bet ir labai žalingas. Taip, žalingas, nes didelė dalis vaikų jaudinasi ir pergyvena dėl pažymių (visi juk nori ir siekia geresnio įvertinimo), o nuolat esant dideliems krūviams, tai atsiliepia sveikatai – bemiegės naktys, pavargimai ir pervargimai, sumažėjęs apetitas ir dėmesio koncentracija, demotyvacija ir galiausiai – apatija, išsekimas ir netgi depresija.
Ir tarsi viso to sadizmo su neadekvačiais krūvio ir pažymių kiekiais būtų negana, dar yra ir „vyšnelė ant torto viršaus“ – ogi mokiniams sukalami dvejetai, jei šie per 2 savaites nespėja atsiskaityti visų praleistų atsiskaitymų/kontrolinių. Įdomu, ar ši nepakartojama taisyklė galioja visose mokyklose?.. Kas yra šios taisyklės nuostabusis autorius Vilniuje? Ir su kuo reikia šnekėtis, kad šią tragišką taisyklę galima būtų panaikinti?
Primenu, kalba eina ne apie tinginius, simuliantus ar į nusikaltimus linkusius mokinius (deja, visi žinome, kad klasėse tokių pasitaiko), o apie daugumą – gerus mokinius, kurie stengiasi ir nori mokytis. Jei nelabai įsivaizduojate, kur čia problema, skubu jums paaiškinti.
Įsivaizduokime mokinius, kurie su tėvais neretai keliauja, privalo padėti šeimai namuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių, patys dažnai serga ar tiesiog turi silpną sveikatą ir dėl to priversti dažnai ilsėtis namuose (kad neišsivystytų rimtesnė liga ir nereikėtų vartoti stiprių vaistų). Nors ir praleidžia savaitę ar dvi kiekvieną mėnesį, jie visgi gerai supranta ir „pasiveja“ praleistas temas, jie sąžiningai lanko pamokas, kai tik gali.
Tačiau prisiminkime aukščiau minėtus skaičiavimus – po 1-3 atsiskaitymus/kontrolinius kas dieną, kiekvieną savaitę. Tai reiškia, jei mokinys praleido savaitę ir ateina į mokyklą pirmadienį, jo jau laukia pirmadienio ir visos ateinančios savaitės kontroliniai, kuriems jis privalo ruoštis. Tarsi to būtų maža, papildomai jam reikia nervintis ir sukti galvą, kada gi per ateinančias dvi savaites atsiskaityti visus praleistus nuo 5-15 atsiskaitymų ir parašyti kontrolinius už nebūtą savaitę (dvejeto geras mokinys juk jokiais būdais nenorės gauti). O jei mokinys praleido 2 savaites? Tas skaičius gali išaugti iki 10-30 atsiskaitymų, kuriems reikia dar daugiau laiko pasiruošti. Prisiminkime, mūsų skaičiavimus aukščiau – atsakingas mokinys kasdieniam mokymuisi dėl didelio krūvio vidutiniškai turi skirti po 4-8 valandas per dieną geram pažymiui gauti, dabar dar pridėkime bent po 2-4 valandas papildomai mokytis praleistiems atsiskaitymams.
6-12 valandų, skiriamų mokymuisi namie tam, kad būtų atlikti namų darbai, pasiruošta būsimiems atsiskaitymams ir pasivyta su visais praleistais atsiskaitymais – tikintis gauti 7-9 balą. Vien tam, kad kažkam velniškai reikia parašyti mokiniui n-tąjį pažymį, nors mokinio jau sukauptų pažymių kiekio semestrui išvesti daugiau nei pakanka.
Kas čia per cirkas, gerbiamieji? Kuris mokinys paveš tokį krūvį? Dieną ar savaitę – gal, bet ne ištisus mėnesius. Klausiu dar kartelį – kam konkrečiai reikalingas toks didelis kiekis atsiskaitymų ir kontrolinių (ir atitinkamai – pažymių)?
Jei kažkam šitie skaičiai atrodytų per dideli, tebūnie, sumažinkime juos per pusę jūsų pamaloninimui: 3-6 valandos per dieną mokymuisi namie, kiekvieną dieną – ar jums toks kiekis jau atrodo tinkamas, jau ne per didelis?.. Mokymuisi ne dėl žinių įtvirtinimo ir supratimo, o dėl kažkam labai reikalingo statistinio pažymio įkalimo pažymių knygelėje.
Kažkas gali bandyti teisintis, kad tai vienas ir tas pats dalykas – taip nėra. Kai nerimo ir streso būsenoje mokomasi iki išnaktų ar paryčių vardan eilinio sugalvoto atsiskaitymo/kontrolinio, t. y. pažymio, didesnė dalis tų iškaltų žinių išgaruoja jau praėjus keletui valandų po atsiskaitymo. Kai mokomasi vardan savęs ir kai mokytojas sugeba pavyzdžiais kaskart paaiškinti, kuo ta išnagrinėta tema pravers ateityje – žinios ir teigiama motyvacija išlieka ilgam.
Mokiniams pamokos vidutiniškai trunka iki 13-15 val. dienos. Dauguma jų lanko sporto ar meno užsiėmimus ar turi kitas atsakomybes namie, didelė dalis dar nori ir atsipalaiduoti, ir su draugais pabendrauti. Tai yra visiškai suprantama ir sveikintina. Tad kodėl mokytojai verčia mokinius sunkiai arti dėl statistinio n-tojo ir nebereikalingo pažymio? Kodėl ir kam tai naudinga?
Viliuosi, kad dauguma šiandieną mokyklose dirbančių mokytojų yra kompetetingi savo srities specialistai, jie turėtų turėti žinių ir vaizduotės naudingai pravesti savo pamokas be tų dažnų atsiskaitymų/kontrolinių, tad nesuprantu, kodėl pasirenkama terorizuoti mokinius vardan dar vieno nereikalingo pažymio?
Gerbiami mokytojai (ir/ar aukščiau vadovybėse sėdintys) – paaiškinkite, kodėl jūsų mokomam dalykui jums būtinai reikia tų 20-40 pažymių vienam semestrui?
Lietuviu kalbos ir matematikos mokytojai – kodėl jums neužtenka po ~10-15 pažymių mokiniui per semestrą?
Užsienio kalbų, istorijos, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos, informatikos mokytojai – kodėl jums neužtenka po ~5-8 pažymių mokiniui per semestrą?
Suprasčiau, jei kalba eitų apie 11-12 klasių mokinius, kuriems tikrai reikia intensyviai ruoštis ir praktikuotis valstybiniams egzaminams, bet juk kalbame apie 6-10 klasių mokinius, kurių didesnis ar mažesnis pažymių kiekis dar neturės jokios rimtos įtakos jų ateičiai. Šiems mokiniams svarbu, kad jie suprastų dėstomą temą ir turėtų motyvaciją toliau mokytis, o ne kalti sausą medžiagą mokytojo užgaidai ir 25-am ar 35-am pažymiui.
Mokytojai, ar jūs tikrai nesuvokiate, jog užkraudami per didelius krūvius jūs traumuojate mūsų visų vaikus? Pasikartoju – kam jums reikalingas toks didelis pažymių kiekis?! Ar jūs norite pasakyti, kad be didelio kiekio atsiskaitymų ir pažymių jau nebesugebama užimti mokinių laiko pamokose ir įvertinti jų žinių? Juk jūs irgi turite savų vaikų, kodėl nesusivienijate su kitais tėveliais ir nekovojate kartu vardan mokinio gerovės?
Mokyklos vadovybių atstovai: ar jūsų mokyklose mokytojai reguliariai bendrauja tarpusavyje? Ar jie informuoja vieni kitus kiek per dieną/savaitę vienai ar kitai klasei paskiriama atsiskaitymų? Ar apskritai kas nors seka ir vertina, jog mokiniams nesusidarytų per dideli mokymosi krūviai?
Kažkas gali bandyti teisintis, jog toks didelis pažymių kiekis reikalingas mokiniams ar tėveliams. Turiu nuvilti - nei vaikams, nei atsakingiems tėveliams toks pažymių prievartavimas yra nereikalingas. Mokiniai puikiai žino, kurie dalykai jiems sekasi ir kurie nesiseka be n-tojo pažymio gavimo. Kai mokiniai gauna eilinį 6, 8 ar 9-uką, tai nepadeda jiems „stebuklingai atrasti“ ir išspręsti savo žinių spragas. Mokiniai tą jau ir taip žino, žino ir tėveliai, kurie reguliariai šnekasi su savo vaikais.
Tos žinių spragos galėtų būti nuosekliai pildomos, jei mokytojai kartu su mokiniais nuodugniai analizuotų ir aiškintųsi padarytas klaidas. Bet tam dažnai nelieka laiko, nes po naujos temos pristatymo reikia juk tuojau pat sadistiškai įkalti visai klasei atsiskaitymą ar kontrolinį, o po atsiskaitymo vėl naują temą ar potemę griebti, nes kitaip „trūks laiko visai metų mokymosi medžiagai išdėstyti“. Mokytojai, gal tiesiog darykit žymiai mažiau tų beprasmių atsiskaitymų ir tuomet liks daugiau laiko medžiagai dėstyti? Ir jus būsite laimingi turėdami daugiau laiko mokymui ir mokiniai bus laimingesni dėl sumažėjusio streso.
Win-win. Kas tą trukdo jums įgyvendinti savo pamokose nuo rytdienos?
Mano mokymosi laikais (prieš ~20 metų) mokytojai kažkaip sugebėdavo žinias patikrinti su vid. 6-15 pažymių vienam dalykui per semestrą: matematikai ir lietuvių kalbai daugiau, kitiems dalykams – po 1-3 pažymius per mėnesį vienam mokiniui. Ir laiko išdėstyti visą medžiagą iki balandžio pabaigos su kaupu užtekdavo. Vaikų nereikėdavo kankinti iki birželio vidurio. Mokytojų dėmesys buvo skiriamas išmokyti dalyko, jį išaiškinti per pamokas, spręsti uždavinius kartu per pamokas ir pasikartoti praeitą/išmoktą dalyką namų darbų pavidalu nedideliais kiekiais.
Atsiskaitymai ir kontroliniai iš temos visai klasei vyko 1-2 kartus per mėnesį ir rečiau. Papildomi pažymiai buvo rašomi mokytojams patikrinus pavienių mokinių (atsitiktinai išrinktų) namų darbus ar pakvietus atsiskaityti iš suolo ar prie lentos. Jei mokinys nebuvo atsiskaitymo/kontrolinio dieną – jam nebuvo privaloma atsiskaityti sugrįžus, su sąlyga, kad jis turi pakankamai pažymių (t.y. nekils problemų vedant semestrą); jei pažymių trūkdavo – tokius mokinius kviesdavo papildomiems pažymiams „užsidirbti“ pamokos metu arba jie atskirai su mokytoja rašydavo kontrolinį konkrečia tema.
Tų 6-15 pažymių kažkaip stebuklingai užtekdavo tuometiniams mokytojams įvertinti mokinių žinias. Sėkmingai tapome specialistais, darbuotojais, vadovais ar verslininkais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tad prašau, paaiškinkite kas pasikeitė, kodėl dabartiniai mokytojai (ar ministerijos/mokyklų vadovybės?..) nusprendė kankinti mokinius perdėtai dideliais kiekiais privalomų atsiskaitymų? Kam reikalingi tie 20-40 pažymių per semestrą?
Ar tai kažkokia nauja bausmės forma mokiniams? Ar bereikalingai kasdien sukeldami stresą, luošindami mokinių sveikatą ir motyvaciją jūs taip iškreiptai siekiate juos „užgrūdinti“?..
Sąžiningai sakau – nesuprantu, kodėl taip yra. Kuo toks sąmoningas ir nuolatinis kenkimas vaikams yra naudingas?
Dar papildomas pamąstymas, kas nepavargo skaityti:
Paskaičiuokime apytikrę mokinio dienotvarkę per dieną (pritaikykite skaičius pagal savo vaiko/šeimos situaciją):
1 variantas: 13 ar 15:00 (pamokų pabaiga) + 2 val. (būreliui) + 3 val. (mokymuisi namie) + 1 val. (draugai, žaidimai) + 1 val. (laikas su tėvais, vakarienė) = apytikriai 20 arba 22 valanda vakaro.
Beveik tobulas variantas, vaikui lieka laiko ir išsimiegoti, ir dar likusį laisvą laiką skirti kitoms veikloms pagal poreikį.
2 variantas: 13 ar 15:00 (pamokų pabaiga) + 2 (būreliui) + 6 (mokymuisi namie) + 1 (draugai, žaidimai) + 1 (laikas su tėvais, vakarienė) = apytikriai 23 arba 01 valanda nakties.
Liūdnas ir susirūpinimą keliantis variantas, nes vaikui arba ilgainiui gresia nuovargis, arba jis reguliariai privalės žongliruoti savo veiklomis, t. y. kažką aukoti (pažymį, poilsio laiką, maistą, miegą...).
3 variantas: 13 ar 15:00 (pamokų pabaiga) + 10 (mokymuisi namie) + 1 (laikas su tėvais, vakarienė) = jau apytikriai 00 arba 02 valanda nakties.
Jei vaikas dar lanko būrelį – tas vyksta dieną po pamokų, vadinasi, vaikas mokosi iki gilios nakties, miegui lieka 4-6 valandos geriausiu atveju (tikintis, kad streso būsenoje vaikas stebuklingai greit užmigs). Bendravimui su draugais, žaidimui, atsipalaidavimui laiko arba nelieka, arba jis kartkartėmis privalo būti kompensuojamas kitų veiklų sąskaita. Labai pavojingas variantas, nes vaikas arba užprogramuotas nuolatiniam stresui ir išsekimui, arba jis privalo mažiau skirti laiko mokyklai/mokslams – tai gali lemti prastesnius pažymius (galimai - dvejetus už praleistus atsiskaitymus), kas vėlgi vaikams sukelia stresą ir užprogramuoja įvairius sveikatos sutrikimus.
Mokiniai, kuriam variantui save labiau priskirtumėte?
Tėveliai, kokiam variantui priklauso jūsų vaikai ir mokiniai, ar skaičiavote? Labiau pirmam-antram, ar labiau antram-trečiam variantui (su retomis pirmojo varianto priemaišomis)?
Tiems, kieno vaikai priklauso labiau antram-trečiam variantui – visus kviečiu netylėti. Drąsiai kelkite per didelio krūvio mokiniams klausimą tėvų susirinkimuose, vienykitės, šnekėkitės su mokytojais ir vadovybe, reikalaukite pokyčių, dalinkitės informacija, kelkite nepatogius klausimus ar pasiūlymus viešoje erdvėje, rašykite oficialius raštus.
Nes, deja, atrodo, jog be didelio triukšmo šiais laikais pagerėjimo savo vaikams neišsireikalausime.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Gerbiami mokytojai ir tėvai, jeigu norite pakomentuoti šias viešai išsakytas DELFI skaitytojo pastabas Lietuvos mokinių švietimo sistemai arba patys turite minčių, kas yra su ja gerai arba blogai, taip pat, kaip matote šiuolaikinius mokytojus ar mokinius, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokinių švietimas“. Jeigu pageidausite, anonimiškumą garantuojame.