Naujienų portalo DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ kovo 18-28 dienomis atliko apklausą kombinuotu metodu, kur 40 proc. respondentų buvo apklausti internetu.
Ši apklausa parodė, kad pirmoje vietoje liko Gitanas Nausėda, kurio reitingas kovą buvo 27,9 proc., o vasarį – 28,2 proc. Antroje vietoje buvo Ingrida Šimonytė, kurios rezultatas kovą buvo 24,8 proc., o vasarį – 22,1 proc. O trečias – Saulius Skvernelis, kurio palaikymas kovą siekė 14,5 proc., o vasarį – 15,3 proc.
Arvydas Juozaitis šioje apklausoje buvo ketvirtas. Jo reitingas kovą siekė 5 proc., o vasarį – 4,8 proc. Vytenis Povilas Andriukaitis kovą turėjo 4,2 proc., o vasarį – 3 proc. palaikymą.
Naglio Puteikio reitingas kovą buvo 2,3 proc., o vasarį – 1,9 proc., Valdemaro Tomaševskio – atitinkamai 1,9 ir 1,7 proc., Mindaugo Puidoko – atitinkamai 0,7 proc. ir 0,4 proc., Valentino Mazuronio – atitinkamai 0,6 proc. ir 1 proc.
Už Petrą Gražulį kovą būtų balsavę 0,2 proc., vasarį – 1,3 proc., o už Petrą Auštrevičių – atitinkamai 0,1 proc. ir 2 proc. respondentų.
0,2 proc. respondentų kovą ir 1,1 proc. – vasarį būtų balsavę už kokį nors kitą kandidatą. 9,2 proc. apklaustųjų kovą ir 7,4 proc. – vasarį būtų nebalsavę. O 8,4 proc. respondentų kovą ir 9,8 proc. vasarį nežinojo, už ką balsuoti.
Be internetinės apklausos reitingas atrodo šiek tiek kitaip
Kovo 18 – balandžio 10 dienomis „Spinter tyrimai“ atliko dar vieną tyrimą, apklausė žmones tik tiesiogiai, vadinamuoju „Face to face“ metodu.
Tokiu atveju G. Nausėdos reitingas buvo 26,5 proc., I. Šimonytės – 21,8 proc., S. Skvernelio – 16,8 proc.
Ketvirtas buvo V. Andriukaitis su 6,2 proc. palaikymu, už jo liko A. Juozaitis, kurio reitingas buvo 5 proc., N. Puteikio – 2,6 proc., V. Tomaševskio – 1,8 proc., M. Puidoko – 0,6 proc., V. Mazuronio – 0,3 proc. , P. Auštrevičiaus ir P. Gražulio – po 0,1 proc.
Dar 0,1 proc. respondentų būtų rinkęsi kitą kandidatą, 10,2 proc. jų būtų nebalsavę, o 7,9 proc. nežinojo, už ką balsuoti.
Esminių skirtumų nemato
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas nesistebėjo, kad skirtingais metodais apklausiant žmones gavosi šiek tiek skirtingas rezultatas.
„Mūsų tikslas yra maksimaliai pasižiūrėti visas visuomenės dalis. Naudojant skirtingus metodus, gauname šiek tiek skirtingą rezultatą. „Face to face“ metodas rodo šiek tiek geresnį rezultatą S. Skvernelio atveju, ir šiek tiek prastesnius I. Šimonytės rezultatus, kurios palaikymas koncentruojasi tuose segmentuose, kurie yra sunkiau pasiekiami „Face to face“ metodu“, – sakė I. Zokas.
Tačiau, pasak sociologo, tendencijos abiejose apklause yra panašios.
„Pirmas yra G. Nausėda, nuo jo – nelabai daug atitrūkusi I. Šimonytė. Tendencija lieka tokia pati – šiandien turime tris labai rimtus pretendentus į prezidento postą“, – sakė I. Zokas.
A. Šuminas: intriga liks iki pat rinkimų nakties
Vilniaus universiteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas, doc., dr. Andrius Šuminas teigė, kad šių prezidento rinkimų kampanija yra išskirtinė tuo, kad mes iki dabar neturime aiškumo, kas pateks į antrą turą.
„Turime tris lyderius, ir nežinome, kokia kombinacija bus antrame ture. Tokios intrigos dar nesame turėję per nei vienus prezidento rinkimus. Ir turbūt ta intriga išsilaikys iki pat rinkimų nakties“, – sakė A. Šuminas.
Politinę komunikaciją tyrinėjantis mokslininkas nėra sužavėtas tuo debatų formatu, kur paeiliui pasisako visi kandidatai.
„Sunku tai debatais pavadinti, yra reglamentas, kuris apibrėžia, kad kandidatams turi būti suteikiamas vienodas laikas, ir mes labiau matome kalbančių galvų paradą nei tikrus debatus. Turint devynis kandidatus, rimtesnių debatų sunku ir tikėtis“, – sakė A. Šuminas.
Juozaitis kalba savo elektoratui
A. Juozaitis, kuris pastaruoju metu pagarsėjo savo pareiškimais apie tai, kad neleidžia savo žmonai turėti pajamų, nes esą ji turi vaikus auginti, pasak mokslininko, kalba savo elektoratui.
„A. Juozaičio rinkėjas yra kitoks nei I. Šimonytės. Matome, kad Juozaičio retorika ir mintys kardinaliai skiriasi nuo I. Šimonytės. Akivaizdu, kad jis kalba tai, ką nori girdėti jo rinkėjas – nusivylęs viskuo, tai yra vadinamieji protesto balsai“, – sakė A. Šuminas.
Paklaustas, kuris kandidatas kalba konkrečiausiai, mokslininkas teigė, kad čia, būdamas premjero poste, pranašumą turi S. Skvernelis.
„Jis pilnai valdo informaciją apie situaciją, skaičius, tai yra pranašumas debatuose. G. Nausėdai tuo atžvilgiu yra sunkiau“, – sakė A. Šuminas.
Mokslininko teigimu, labiausiai savo aštresnes pozicijas bando nuslėpti G. Nausėda.
„Tai sietina su tuo, kad jis bando užgriebti kuo platesnį rinkėjų ratą. Kai bandai tą padaryti, vengi atsakyti į klausimus, kurie kelia aistras visuomenėje. G. Nausėda bando kai kuriais atvejais maskuotis, pateikinėti atsakymus taikant labai plačiam rinkėjų ratui. Kai kuriais atvejais trūksta konkretumo, kartais tai pradeda atrodyti net šiek tiek komiškai“, – sakė A. Šuminas.
Nujaučia rimtas permainas
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis mano, kad lyderių pozicijos keisis.
„Pastebėkite, kad tų, kurie yra apačioje (pradedant nuo M. Puidoko) pozicijos pradėjo augti“, – sakė Š. Liekis.
Replikavus, kad M. Puidoko reitingas tėra 0,7 proc., politologas akcentavo, kad vis dėlto jis yra beveik dvigubai didesnis nei prieš mėnesį (vasarį buvo 0,4 proc.).
„Jis buvo visiškai nežinomas, neatpažįstamas, vienas iš partijos narių, kuris pasiuntė visą partiją, išėjo savarankiško politinio gyvenimo keliu, ir jis per mėnesį padvigubino savo populiarumą. Atrodo – ne daug, bet čia, kaip tokiu atveju, kai anksčiau gaminai dvi poras batų, o dabar pagaminai keturias. Aišku, to neužteks pasivyti lyderių, bet jie (turintieji mažesnius reitingus) taps politinėje padangėje labiau atpažįstamais personažais, o rinkimų į Seimą metu tai bus svarbus kapitalas“, – sakė Š. Liekis.
Jo nuomone, mažuosius reitingus turintys veikėjai stiprėdami kels vis daugiau įtampos lyderiams.
„Kai kurie bandys iš dalies šaržuoti lyderis, provokuoti. M. Puidoko pareiškimas dėl S. Skvernelio ir debatų yra labai rimtas. Greičiausiai kažką panašaus darys ir kiti, tai pridės įtampos, neprognozuojamumo“, – sakė Š. Liekis.
Politologas apgailestavo, kad bendrai rinkimų kampanija ir debatai yra pakankamai standartizuoti.
„Jeigu visą šitą darytų universitetai, tai jiems nebūtų taip lengva. Jiems yra parankesnis toks standartizuotas formatas nei inovatyvesni, kur jie po kelis susitinka diskutuoti. Bet jie vengia tokių formatų, nes jie yra sunkiau prognozuojami. Bendrai kampanija atitinka pigų standartą“, – sakė Š. Liekis.
Kombinuotu metodu apklausa buvo atlikta 2019 metų kovo 18-28 dienomis. Tik „Face to face“ metodu apklausa buvo atlikta kovo 18-balandžio 10 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Cituojant apklausą nurodyti DELFI ir Spintre tyrimus“ būtina.