Skandalingame teismo nuosprendyje – skaudi kritika policijai: negalima skatinti daryti nusikaltimų

Policijos reputacijai – skaudus smūgis: teisėjai konstatavo, kad Vilniaus policijos pareigūnas net nebandė užkirsti kelio galimam nusikaltimui, kai neblaivus taksi vairuotojas siūlė kyšį, o elgėsi priešingai – slapta filmavo pokalbį ir savo elgesiu provokavo, jog šis įvardytų reikalingus žodžius.

„Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu būdu pati nekurstyti tokių veiksmų atlikimo“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Ernesto Rimšelio pirmininkaujama trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad „teisėsaugos pareigūnai negali atlikti provokacinių veiksmų, siekiant asmenį paskatinti atlikti nusikalstamą veiką, o po to už tokių nusikalstamų veiksmų padarymą traukti baudžiamojon atsakomybėn“.

Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai nutarė panaikinti anksčiau apylinkės teismo priimtą nuosprendį, kuriuo taksi pavežėju dirbęs vilnietis Vytautas Kieras buvo pripažintas kaltu dėl policininko papirkimo – teisėjai mano, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tačiau V. Kieras neišvengė atsakomybės už tai, kad girtas sėdo prie taksi automobilio vairo – jam palikta galioti anksčiau skirta 60 MGL (2 259,6 Eur) bauda, taip pat nutarta iš jo išieškoti beveik 3 tūkst. Eur – tiek buvo įvertintas nuteistojo vairuotas automobilis. Be to, teismo nuosprendžiu V. Kierui buvo uždrausta pusantrų metų vairuoti kelių transporto priemones.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad taksi pavežėju dirbantis V. Kieras dar 2017 m. lapkričio 12 d., apie 15.27 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus g., vairavo automobilį „Seat Cordoba“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje buvo rasta 1,94 prom. alkoholio.

Apie neblaivų vairuotoją policijos pareigūnams telefonu pranešė moteris, išsikvietusi taksi automobilį – su paaugle dukra į transporto priemonę įlipusi moteris pajuto stiprų alkoholio kvapą.

Kai į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, taksi automobilį vairavęs V. Kieras neneigė, kad buvo išgėręs, tačiau ir pareigūnams, ir vėliau teisme teisinosi, jog tądien jau buvo baigęs darbą, kai netikėtai pamatė dar vieną gautą iškvietimą – o jis buvo kaip tik toje vietoje, kurioje buvo kviečiamas automobilis. Vyras nutarė priimti užsakymą, nors, kaip pats sakė, ką tik automobilyje buvo išgėręs apie 200 g degtinės.

„Kai moteris pasakė, kad kvies policiją, laukiau ir niekur nevažiavau – atvažiavę pareigūnai patikrino alkotesteriu ir nustatė vidutinį girtumą, – pasakojo V. Kieras. – Tada buvau nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, čia buvo paimtas kraujas tyrimui – kol su pareigūnais laukiau rezultatų, kažką su jais kalbėjau, gal norėjau išsiaiškinti, kas man gresia, kokia bauda gali būti skirta, kiek reikės sumokėti.“

Dabar jau buvęs vairuotojas prisipažino, kad laukdamas kraujo tyrimo rezultatų dar paskambino savo žmonai ir pranešė, jog yra sulaikytas, prašė nesijaudinti. „Dar kažką neformaliai kalbėjau su pareigūnais, bet dabar jau neatsimenu“, – aiškino jis.

Tuo metu Patrulių rinktinės pareigūnai prisiminė gerokai daugiau nei V. Kieras – jie visi tvirtino, kad vyras buvo įspėtas, jog pokalbis su juo yra fiksuojamas, ir tik vėliau, atvykus į Priklausomybės centrą, vairuotojas ėmė siūlyti kyšį. „Vairuotojas buvo įspėtas keletą kartų dėl gresiančios atsakomybės“, – aiškino pareigūnai.

Ir tik po trečio ar ketvirto karto, kai V. Kieras esą neatlyžo ir vėl siūlė „susitarti“, vyr. patrulis Miroslavas M. ėmė filmuoti savo asmeniniu vaizdo registratoriumi.

„Prieš tai jis sakė, kad žmona atveš pinigų ir kad tuo viską baigiame, išsiskiriame, tačiau patikinau, kad yra paimtas kraujas tyrimui ir jokių derybų net negali būti, – kalbėjo patrulis. – Vairuotojas buvo įspėtas, kad gali užsidirbti daugiau problemų, bet jis nereagavo, todėl savo asmenine kamera ėmiau filmuoti pokalbį.“

Pareigūnas pridūrė, kad asmenine vaizdo kamera filmuoja dėl to, kad tarnybinės kameros neįmanoma panaudoti visuose policijos kompiuteriuose, tam būdavo reikalinga speciali programinė įranga. „Filmuodavau savo asmenine kamera, nes taip yra patogiau, taip pat yra geresnė vaizdo kokybė, be to, mūsų padalinyje yra mažai kamerų ir ne visiems pareigūnams jų užtenka“, – sakė Miroslavas M.

Tačiau pareigūno padarytas vaizdo įrašas sukėlė didelių abejonių baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teisėjams – jis nebuvo vientisas, sudarytas iš kelių įrašų, nes tam tikros pokalbio, vykusio tarp neblaivaus vairuotojo ir policijos pareigūno, dalys nebuvo įrašytos. Maža to, teismo teigimu, policijos pareigūnas vairuotoją filmavo slapta ir net jo paklaustas, ar šis nefilmuoja, pamelavo: „Neturiu su kuo“.

„Miroslavas M., jo, kaip policijos pareigūno, veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nesilaikė ne tik tarnybos metu naudodamas asmeninę vaizdo įrašymo priemonę, tačiau taip pat jis pažeidė ir duomenų rinkimo tokiu būdu tvarką“, – teismo teigimu, policijos pareigūnų veiksmams renkant įrodymus siekiant įrodyti padarytą nusikalstamą veiką taikomas principas „galima tik tai, kas yra leidžiama įstatymu“, o duomenys, kuriuos šie gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kiek jie reikšmingi nustatant bylos aplinkybes.

Tiesa, teisėjai pabrėžė, kad nors pareigūnas darbo metu naudojo asmeninį vaizdo įrenginį, tačiau tokio įrašo naudojimas, nors ir nėra galimas, pats savaime nesudarytų pagrindo jame užfiksuotos informacijos visais atvejais laikyti niekine: „Tuo atveju, jei darant įrašą tokia priemone būtų laikomasi visų kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų, o taip pat, jei tokio įrašo patikimumas nekeltų jokių abejonių.“

Bylą išnagrinėję teisėjai nutarė, kad patrulis Miroslavas M. ne bandė užkardyti asmenį tęsti nusikalstamų veiksmų darymą, o priešingai – skatino. Ir teismas pateikė pokalbio įrašą, kuris atskleidė, kad pokalbio metu būtent pareigūnas buvo aktyvus dalyvis, uždavęs daugybę patikslinamųjų klausimų.

Policininkas: – Ką būtent? Kokius reikalus? Mes apie ką?

V. Kieras: – Kad nepaleisti reikalus toliau.

Policininkas: – Toliau kas? Raiškiau kalbėkite, nesuprantu.

V. Kieras: – Gal mes turime variantų nepaleisti reikalo toliau?

Policininkas: – Kokius variantus? (nesuprantamai).

V. Kieras: – (nesuprantamai).

Policininkas: – M? M?

V. Kieras: – (nesuprantamai).

Policininkas: – Neišgirdau?

V. Kieras: – (nesuprantamai).

Policininkas: – Jūs nejuokaukite geriau su tokiais dalykais!

V. Kieras: – Aš nejuokauju (nesuprantamai).

Policininkas: – Geriau Jūs nejuokaukite su tokiais dalykais!

V. Kieras: – Paskambinsiu (nesuprantamai) suprantate?

Policininkas: – Su tokiais dalykais geriau nejuokaukite. Aš nelabai suprantu ką Jūs turite omenyje? Jūs nedašnekate, aš Jūs neišgirdau.

V. Kieras: – Tu be ausų? Ar ne?

Policininkas: – Ne.

V. Kieras: – Pusantro tūkstančio, mažai?

Policininkas: – Net nežinau kaip Jums čia atsakyti, žinokite. Per daug Jūs sau leidžiate. Siūlau Jums su tokiais dalykais geriau patylėti.

V. Kieras: – Tai aš labai atsargiai.

Policininkas: – Aš irgi atsargiai siūlau Jums geriau nepradėti.

V. Kieras: – Gal galima?

Policininkas: – Nereikia.

V. Kieras: – Dabar per valandą laiko.

Policininkas: – Nereikia, nereikia. Ne.

V. Kieras: – (nesuprantamai).

Policininkas: – Ne, mums nereikia nieko.

V. K.ieras: – Paprastas dalykas, pirmą kartą paslydau (nesuprantamai).

Kitame po kelių minučių užfiksuotame vaizdo įraše toliau tęsiamas pokalbis.

Policininkas: – Pusantro ko?

V. Kieras: – (nesuprantamai).

Policininkas: – Kiek? Pusantros štukos eurų? Pusantros štukos eurų už ką?

V. Kieras: – Nu kad, nebūtų sprendimo ir visa kita (nesuprantamai).

Dar kitame po minutės darytame vaizdo įraše V. Kieras pažada, kad „per dvi valandas“ (greičiausiai būtų atvežti pinigai), o policininkas dar kartą pasiteirauja:„Kas per dvi valandas? „Atveš“, – atkirto šis.

„Norite sumokėti, kad procesas neužsitęstų? Kiek ten siūlėte? Pusantros, ko? Už tai, kad? Siūlote mums pusantro tūkstančio eurų, kad sustabdytume procesą? – kalbėjo pareigūnas.

Teismo teigimu, toks policijos pareigūno Miroslavo M. „klausimų ir teiginių turinys jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad jis pokalbio metu nebuvo aktyvus.

„Priešingai – būtent pastarasis V. Kierui uždavė daugybę patikslinamųjų klausimų, o neva įspėjamaisiais įvardinti abstraktūs jo teiginiai („geriau jūs nejuokaukite su tokiais dalykais“, „per daug sau leidžiate“, „atsargiai siūlau jums nepradėti“), po to ir toliau užduodant tokius bei taip pat ir atsakymą suponuojančius klausimus („Jūs norite man kyšį pasiūlyti? Nu, kad susitarti?“), niekaip neleidžia teigti, jog pareigūno tikslas buvo užkardyti galimai pradėtą nusikalstamą veiką, – išteisindamas girtą vairuotoją dėl pareigūno papirkimo nurodė teismas. – Viso pateikto įrašo turinys rodo, kad Miroslavas M. taip ir neišreiškė nedviprasmiško ir adekvataus įspėjimo V. Kierui, ir akivaizdžiai tapo dominuojančia pokalbio šalimi. Jis teiravosi apie piniginės sumos dydį, dėl ko ji siūloma ir pan., bei uždavė atsakymą menančius bei provokuojančio pobūdžio klausimus ir kartu kurstė tolesnį pokalbį šia tema.“

Teismo įsitikinimu, toks aktyvus policijos pareigūno veikimas užduodant daugybę provokuojančių klausimų ir kurstant V. Kierą išsakyti žodžius apie pinigus yra neteisėtas, nes valstybė ir valstybės pareigūnai turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo.

„Teismų praktikoje pripažįstama, kad už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą“, – pabrėžė teisėjai.

Nors V. Kierą teismas išteisino dėl pareigūno papirkimo, tačiau paliko galioti nuosprendį dėl to, kad šis vairavo neblaivus – teisėjų nuomone, akivaizdu, kad net ir dabar jis nepakankamai adekvačiai vertina savo veiksmų pavojingumą.

„Jis, būdamas neblaivus, teikė taksi paslaugą ir netoli pavažiavo tik dėl to, jog taksi klientė apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui – tokie jo, kaip taksi paslaugą teikusio subjekto veiksmai yra aiškiai pavojingesni nei kito asmens“, – pabrėžė teismas.