Finansinė paskata atiduoti taršųjį lengvąjį automobilį yra Vyriausybėje rengiamo Nacionalinio oro taršos mažinimo plano dalis. Ja siekiama sumažinti azoto oksido taršą transporto sektoriuje.
Plano pažymoje nurodoma, kad priemonei ketinama skirti 30 mln. eurų. Tuo metu naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad už vieno taršaus automobilio atsisakymą žmogus galėtų tikėtis 1 tūkst. eurų.
Šią sumą būtų galima panaudoti ne tik naujo automobilio įsigijimui, bet ir viešojo transporto paslaugoms.
Lašas jūroje
„Regitros“ duomenimis, 2019 metų balandžio 1 dieną Lietuvoje iš viso buvo įregistruotas 1 425 441 M1 klasės lengvasis automobilis. Pagal degalų rūšį, didžiąją dalį sudarė dyzelinu varomi automobiliai.
Nesunku suskaičiuoti, kad 30 mln. eurų padalinus po 1 tūkst. eurų, galima pakeisti 30 tūkst. automobilių. Tai yra 2,1 proc. viso Lietuvos automobilių parko.
„Žmonių, norinčių pasinaudoti, tikrai atsiras, tik tiek, kad bendrame automobilių parke, geras noras sudarys labai nedaug“, – sakė V. Baršys.
Pašnekovo teigimu, geresnė paskata būtų pridėtinės vertės mokesčio lengvatos įmonėms, perkančioms naujus automobilius, grąžinimas.
„Čia normalus atskaitymas, kaip visame civilizuotame pasaulyje to PVM, kuris jau 17 metų panaikintas. Įmonės nupirktų naujų, tuo pačiu darbuotojas pavažiavęs su nauju, po ir pats nusipirktų. Tai būtų daug didesnis šuolis atnaujinimui, negu bandyti 10 metų senumo mašiną žmogui remti“, – sakė V. Baršys.
Reikšminga paskata
Vyriausybė kol kas nėra aiškiai įvardijusi, kaip plane minimi mažos taršos kriterijus atitinkantys lengvieji automobiliai apibrėžiami. Vis dėlto, greičiausiai paskata bus taikoma bent „Euro 5“ standartą atitinkančioms transporto priemonėms (Europos Sąjungoje parduodamiems automobiliams galioja tam tikri emisijų standartai, kurie nuolat griežtėja).
V. Baršys sakė, kad galima rasti dar 2005 metais pagamintų „Euro 5“ atitinkančių automobilių.
„Kainų gali būti įvairių. Jei mašina 3 tūkst. eurų kainuoja ir 1 tūkst. eurų duos, tai paskata labai didelė. Grubiai sakau. Gali būti ir už 3 tūkst. eurų 2010 metų mašina, gal jis bus nuvažiavusi 0,5 mln. kilometrų, labai prastu varikliu ir labai teršianti, tai pamatuoti labai sudėtinga“, – svarstė jis.
Pašnekovas apibendrino, kad šiuo metu vidutines pajamas gaunantys lietuviai paprastai perka maždaug 10 metų amžiaus automobilį ir jam skiria apie 5 tūkst. eurų.
„Beje, senas automobilis irgi gali būti vertas kokių 500 ar 600 eurų, tada efektyvi paskata bus tik pusė nuo 1 tūkst. eurų“, – pridūrė V. Baršys.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutiko, kad 1 tūkst. eurų paskata automobilį keičiantiems lietuviams gali būti reikšminga. Tačiau jis pastebėjo, kad jiems apskritai reiktų keisti požiūrį į automobilį.
„Už 5–6 tūkst. eurų galima įsigyti labai ekologišką automobilį ir tikrai ne 10 metų senumo, o beveik naują. Problema, kad neretai perkamas senas, labai aplinką teršiantis, bet turintis kažkokius kitus kriterijus – statuso, prabangos, galios. Ką ir reikės turbūt apmokestinti, norint pakeisti vartotojų požiūrį į automobilį.
Dar turime iškreiptą potraukį dyzeliniams automobiliams, ko turbūt reikės atsisakyti. Turės atsirasti atitinkamos paskatos. Su dyzeliniais problema ta, kad anglies dvideginio jie išmeta mažiau, bet išmeta daugiau kietųjų dalelių ir ypač azoto oksido, kurie kenkia aplinkai lokaliai, o ne globaliai. Globaliai gal mažesnę įtaką darome, bet sau labai kenkiame su dyzeliniais automobiliais, kurie yra užkišę miestus. Žinoma, lygiagrečiai turi būti ir visuomenės švietimas apie tai“, – dėstė jis.
Griežtina ribojimą
N. Mačiulis sakė, kad pati paskatos naujam automobiliui iniciatyva yra teigiama ir neišvengiama, nes tai yra bendra Europos Sąjungos politika.
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas iš esmės sugriežtino naujų Europoje parduodamų automobilių taršos ribas. „Vėliausiai 2030 metais naujų automobilių į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis turės sumažėti 37,5 proc. palyginti su 2021 metų lygiu. Tai gerokai daugiau nei 30 proc. sumažėjimas, kurį iš pradžių siūlė įteisinti Europos Komisija“, – nurodoma EP pranešime.
ES siekia iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Automobiliai yra tarp didžiausių taršos šaltinių.
„Jeigu mes nepasieksime per ateinantį dešimtmetį užsibrėžtų tikslų, tai alternatyva bus mokėti baudas. Turbūt geriau nemokėti baudų už perteklinę atmosferos taršą, o tuos pinigus skirti subsidijoms, atsisakant labiausiai aplinką teršiančių automobilių“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas pridūrė, kad ateityje reikės kalbėti ir apie kitas, dabar nepopuliarias priemones, pavyzdžiui, su anglies dvideginio išmetimu į atmosferą susieti mokesčiai.
Tuo metu kitos ES šalys imasi alternatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, Švedija nutarė nuo 2030 metų uždrausti prekybą automobiliais su vidaus degimo varikliais. Osle pradėti drausti dyzeliniai automobiliai, o Londono centre nustatyti griežti transporto taršos mokesčiai.
