Teigė, kad jiems leidimo nereikia
„Miesto centre dviračių takai taps labiau pastebimi – tamsios trinkelės takuose keičiamos į šviesesnes ilgaamžiškesnes granito trinkeles. Beveik 2 kilometrų ilgio važiuojamojoje gatvės dalyje nuo Katedros aikštės iki pat Žvėryno bus paklota apie 170 tūkst. naujų granito trinkelių“, – pristatydama pradedamus darbus skelbė Vilniaus savivaldybė, planuodama tam skirti apie 600 tūkst. eurų.
Paveldosaugininkų leidimo šiems darbams savivaldybė neprašė. „Vykdant remonto darbus Kultūros paveldo departamento leidimas nereikalingas“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas.
Pasak jo, Gedimino prospekte grindinio trinkelės buvo pakeistos daugiau nei prieš dešimtmetį, o dabar senosios „sveikos“ trinkelės iš dviračių tako bus sudėtos tose važiuojamosios dalies vietose, kur jos jau susidėvėjo.
Paklaustas, kodėl istoriškai buvęs juodas grindinys keičiamas pilkomis trinkelėmis, A. Visockas tikino, kad Gedimino prospekto važiuojamoji dalis buvo ir išlieka juoda, o pokyčiai palies tik dviračių takui skirtą erdvę. „Šviesi beveik 2 metrų pločio dviračių takų dangos spalva, kuri ilgainiui supanašės su šaligatvių Gedimino prospekte spalva, labiau atkreips automobilių vairuotojų dėmesį į dviratininkams skirtą erdvę. Dviračių tako ženklinimas baltais dažais nepasiteisino, mat dažai greitai nusivalo“, – komentavo jis.
Peržengė vadinamos priežiūros ribas
Tačiau paveldosaugininkai nustebo pamatę, ką, savivaldybės manymu, reiškia priežiūros darbai – pamatę realiai vykdomus darbus prie paprašė juos nedelsiant sustabdyti. „Savivaldybė buvo parašiusi pranešimą departamentui, kad atlieka priežiūros darbus, bet darbai, kurie dabar daromi, į šitas apimtis nepatenka: jiems reikėtų bent jau susiderinti projektą su Kuktūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriumi“, – sakė šio skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė.
Pasak jos, visa Gedimino prospekto trasa yra saugoma. „Jei jie atliktų tų pačių trinkelių pakeitimą, tai būtų galima laikyti priežiūros darbais: iš tos pačios medžiagos ir sudėties, tų pačių matmenų, būtų galima vieną kitą plytelę pakeisti, bet kadangi Gedimino prospekto išvaizda skiriasi, tam reikėtų susiderinti projektą su mumis“, – teigė G. Ožiūnaitė.
Todėl, KPD prašymu, vykdomi darbai buvo sustabdyti. „Tokiems darbams, kurie yra vykdomi, reikalingas projektas. Darbai yra vykdomi kultūros paveldo teritorijoje, ir tam, kad jie būtų įvertinti, turėtume pamatyti projektą. Kadangi rangovas to projekto neturėjo, mes jo nematėme ir jie nebuvo derinti, tai šiuo metu sustabdėme darbus: rangovui įteiktas reikalavimas juos stabdyti ir pranešimas išsiųstas į Vilniaus miesto savivaldybę“, – pasakojo ji.
Šiuo metu KPD atlieka vertinimo procedūrą, po kurios bus sprendžiama, ką daryti toliau.
Bando keisti ne pirmą kartą
Architektas Augis Gučas, pats dar 1980 m. laimėjęs konkursą Gedimino prospekto pokyčių suplanavimui, prisiminė, kad jau tada buvo norinčių jį iš esmės pakeisti, bet jis su kolegomis kaip tik pasiūlė to nedaryti, argumentuodami, kad tai yra istorinė gatvė, menanti daugelį istorinių įvykių, dėl ko jos vaizdas turi būti išsaugotas.
„Apie 2000-uosius metus, Zuoko laikais, vėl norėta tvarkyti prospektą: gal platinti šaligatvius, gal siaurinti, taip ar anaip. Mes vėl kaip paveldosaugininkai užsispyrėme su tuo pačiu argumentu, kad tai yra istorinė gatvė: nelieskite ir nekeiskite jos. Buvo parengtos paminklotvarkos sąlygos, kuriose buvo aiškiai pasakyta, kad šitą grindinį reikia palikti ir išsaugoti. Jie įrodinėjo, kad negali, pavogė tas trinkeles, bet bent pakeitė tais pačiais parametrais, tokiomis pačiomis juodomis ir išgrindė prospektą, taip jis ir liko toks“, – pasakojo jis, pabrėždamas, kad centrinės sostinės gatvės vaizdas turi būti išsaugotas.
„Nuvažiuokite į Paryžių, į Londoną, ar ten centrinės gatvės yra keičiamos? Kokioje Oksfordo gatvėje gali pasikeisti eismo reguliavimas, bet ne pati gatvė“, – kalbėjo A. Gučas.
