Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui praėjusį trečiadienį Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, tinkamai atliko savo funkcijas, bei prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, „nes dėl Vilibor nemažai būsto paskolas litais turėjusių žmonių patyrė nemažų nuostolių.
S. Jakeliūnas praėjusią savaitę suabejojo, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti indeksu Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo netekti apie 500 mln. eurų.
„DELFI Dienoje“ – išskirtinis Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko interviu.
– Grįžote iš Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikimų. Ar turite džiuginančių žinių?
– Džiuginančios žinios tokios, kad viskas stabiliai nusimato taip, kaip ir buvo prognozuota – tarptautinės ekonomikos tolygus lėtėjimas. Siurprizų kaip ir nėra. Po metų pabaigos kitiems metams prognozuojamas atsigavimas, nors, mano asmenine nuomone, rizikos veiksnių yra daugiau nei gerų signalų. Nesu tikras, kad tas ekonomikos lėtėjimas išsilaikys vidutiniu laikotarpiu.
– Ar ekonomikos lėtėjimas yra prognozuotas?
– Taip, tai nėra siurprizas. Priminsiu, kad kovo mėnesį Europos centrinis bankas, vertindamas Europos ekonomikos būklę, jau tada sumažino savo pagrindinius skaičius šiems metams.
– Kaip vertinate Vyriausybės kreipimąsi? Jūs suprantate dėl ko jis toks apskritai rengiamas?
– Pradėkime iš toliau. Nesuprantu, kas vyko balandžio pradžioje. Parlamentinis tyrimas nėra baigtas, daromos konferencijos. Tada Jakeliūnas nueina į Vyriausybę ir yra priimamas sprendimas kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl vieno iš tyrimo klausimų, susijusių su tarpbankine palūkanų norma. Kreipimasis kaip kreipimasis, jeigu ministrai manė, kad reikia kreiptis, tai gal ir reikėjo.
– Bet ar šis kreipimasis duos daugiau naudos ar žalos?
– Man suku komentuoti, bendradarbavome su parlamentinio tyrimo komisija, tiek bendradarbiausime su Generaline prokuratūra, jeigu bus pradėtas tyrimas. Aš nežinau, ar duos žalos ar naudos. Tai, kas vyksta ir kaip vyksta, kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Bendrauti su parlamentinio tyrimo pirmininku ne Seime, ne posėdžiuose, o išgirsti iš spaudos konferencijos, nes mes turime reaguoti, negalima nereaguoti, yra mažų mažiausiai keista.
– 2009 metais Draudimo priežiūros komisijai bei Vertybinių popierių komisijai vadovavo Vilius Šapoka, dabartinis finansų ministras. Ar nemanote, kad Vyriausybės kreipimasis atsisuks prieš juos pačius, prieš jų Vyriausybės narį?
– Aš tikrai nenoriu spekuliuoti, tik primenu, kad trečiadienio pasitarime buvau, o pirmadienio nebuvau. Taip, už finansinių paslaugų priežiūrą 2009 metais buvo atsakingos daug institucijų. Lietuvos bankas šį mandatą gavo tik 2012 metais. Mes nebėgame nuo atsakomybės. Aš manau, kad lazda negali vožti nei vienu galu, nes turiu savo nuomonę apie situacijos vertinimą. Reikėtų paklausti tos lazdos drožėjo.
– Koks jūsų vertinimas?
– Vertinimas toks, kad turime labai keistą žanrą, nėra tyrimo išvadų. Kaip suprantu, komisija vykdo tyrimą ir turi priimti tas tikras išvadas. Jas pateikia Seimui ir tada jau yra galimi įvairūs kreipimaisi ir nurodymai, įstatymų iniciatyvos Dabar turime tarpinį variantą, į kurį reikia reaguoti.
– Bet kodėl šio klausimo imasi Vyriausybė, o ne viską viešumon keliantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
– Nežinau, reikėtų paklausti iniciatoriaus.
– Gal tai yra tik Jakeliūno kalbos?
– Komiteto pirmininkas klausinėja Lietuvos banko. Turime iki penktadienio pateikti informaciją, susijusią su „Vilibor“. Atkreipkite dėmesį į vartojamus žodžius - „galimai“, „galbūt“, kas teiginius paverčia nuomonės išsakymais. Tiesą sakant, dėl ko mes išėjome į viešą erdvę, nes atsibodo nepagrįsti kaltinimai. Informaciją, kurią mes ateityje pateiksime komiteto pirmininkui, mes iš karto viešinsime. Tai, ką galima viešinti, mes iš karto viešinsime. Jau pabodo tie išvedžiojimai ir faktų komentarai, kurie prasilenkia su realybe.
– O kaip jums atrodo, kad pono Jakeliūno patarėju Seime dirba Vaidievutis Ipolitas Geralavičius, kuris 2004-2013 metais buvo Lietuvos banko valdybos narys?
– Daug klausimų ponas komiteto pirmininkas galėtų užduoti dabartiniam patarėjui ir gal gautų atsakymų.
– Jūs minėjote apie pokalbius su ponu Jakeliūnu ir užsiminėte apie jo ryšius su „Snoru“. Gal jūs plačiau žinote, kokie jo ryšiai buvo? Galbūt žinote informacijos ir apie Romasį Vaitiekūną, kuris anksčiau ėjęs aukštas pareigas uždarytame „Snoro“ banke, o dabar su „valstiečiais“ bandė dalyvauti Vilniaus savivaldybės rinkimuose?
– Aš kalbėjau apie faktus, susitikimą su Jakeliūnu 2013 metų rudenį, kai ėjo kalba apie darbo galimybes. Pats faktas, žinote, aš jame nieko tokio nematau, bet kontekstas, kuriame tai buvo pasakyta: „Jeigu ne, tai tada vyksta procesai Londone ir aš galiu teikti konsultacijas tų procesų kontekste“. Mano reakcija buvo konkreti, pasakymas, kad reikia jausti ribas ir jų neperžengti, kad tu eini ties Baudžiamojo kodekso riba, geriau neperženkime ribų ir apsimeskime, kad šio pokalbio tarp mūsų nebuvo. Kadangi ponas Jakeliūnas pradėjo kampaniją, ištraukdamas įvairiausius pasisakymus, tai aš dabar jaučiuosi laisvas kalbėti apie tai, apie ką mes kalbėjome 2013 metų rudenį.
– Kiek iš darbuotojų iš „Snoro“ įsidarbino jūsų vadovaujamoje įstaigoje?
– Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti.
– Grįžkime prie kreipimosi: ką jis duos ateityje? Dabar sakoma, kad bankų priežiūra yra puiki, o „Vilibor“ apskritai nebėra. Be to, teisininkai sako, kad prisiteisti nuostolius už esą per dideles palūkanas – šansų nėra daug, nes nėra kaip įrodyti.
– Kiek esu dirbęs viešajame sektoriuje, vengdavau bet kokių kreipimųsi. Teisėsaugos institucijos tikrai turi ką veikti, o man tai nėra priimtinas kelias, bet negaliu komentuoti Vyriausybės veiksmų. Gal matė kažkokius faktus arba norėjo reaguoti į aktualijas.
– Stasys Jakeliūnas paminėjo, kad jis niekada nesakė, kad tikrai buvo vykdomos manipuliacijos, laidoje jis minėjo, kad visada kalbėjo apie „galimas manipuliacijas“. Tai politikas kalba apie tai, ko galbūt net nėra?
– Aš galiu kalbėti tik apie savo įspūdį. Pradžioje, kai buvo Vyriausybei pristatymas, įvairios reputacijos televizijos laidose to žodžio galimai nebuvo, buvo tiesiai sakoma, kad piktnaudžiavo. Tik paskui pasikeitė žodynas. Jeigu turimi faktai, tai juos reikia dėti ant stalo.
Mes iš to, ką turime, nenustatėme piktnaudžiavimo. Mes analizuojame visus teiginius, vėlgi politikui tas žodžio laisvės horizontas yra platesnis. Galiu pasakyti, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės. Mes nieko neslepiame, dėl to ir renkame iš visų pakampių informaciją, paprašiau visų padalinių surinkti viską, kur yra žodelis „Vilibor“ ir pateikti. Ir pateiksime. Atliksime mes tą darbą. Istorija viską parodys.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.
