Nėra tam reikalingų teisės aktų. Stichinės nelaimės apibrėžime įrašyta, jog skaičiuoti bus pradedama tik aktyviu augalų vegetacijos laikotarpiu, kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė nei dešimt laipsnių. Kol kas tokio rodiklio mes nepasiekėme.
Visgi, galime kalbėti apie meteorologinę sausrą, kurios konstatavimas nesukelia jokių teisinių paslaugų. Tačiau neoficialiai jau kalbama, kad šie teisės aktai gali būti keičiami ir analizė, ar verta tai daryti ir derybos su ūkininkais jau prasidėjo.
„Sausra gana sudėtingas klimatinis reiškinys ir jis vertinamas vadinamais sausros indeksais. Jų yra šimtai. Kiekviena šalis pati pasirenka, kokį taikyti. Be to, sausra yra meteologinė, kai trūksta kritulių, žemės ūkio, hidrometeorologinė, kai išsenka vandens telkiniai“, – aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba klimatologas dr. Donatas Valiukas ir sako, jog Lietuvoje tam, kad būtų paskelbta stichinė sausra, ji turi būti reglamentuota atitinkamais teisės aktais.
D. Valiukas sako, kad Lietuvoje sausra kaip stichinis reiškinys reglamentuojamas pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą, tačiau jis pradedamas skaičiuoti prasidėjus aktyviam augalų vegetacijos laikotarpiui, kai paros vidutinė temperatūra virš 10 laipsnių šilumos. Todėl šiuo metu nėra jokio teisės akto, kuris leistų oficialiai skelbti stichinę sausrą. Galime kalbėti tik apie kritulių trūkumą, kuris aiškiai matomas, dirvos sausumą.
„Mūsų sąmonėje sausra susijusi su žemės ūkiu. Kalbant apie meteorologinę sausrą, ji gali būti ir sausį ar vasarį. Šiuo atveju galime kalbėti būtent apie tokį reiškinį“, – specifiką aiškina D. Valiukas ir prognozuoja, jog keičiantis klimatui tokių ilgų sausų laikotarpių gali daugėti.
Žemės ūkio ministerija kol kas taip pat neplanuoja skelbti sausros.
„Kiek man žinoma labiausiai šiuo metu labiausiai nerimauja dzūkai, ypač jei ten nepalis per artimiausias 2 savaites“, – sako Alvydas Aleksandravičius žemės ūkio ministro patarėjas.
Ūkininkai savo ruožtu jau nerimauja, kad jų lauktas ypatingai geras derlius nebus toks geras.
Žemdirbiai sako jau pradedantys derybas su Vyriausybe, kad būtų padidinta paramos už pernykštę sausrą suma.
Tiesa, kol kas tragedijos nuotaikos ore dar netvyro. Viliamasi, kad lietaus visgi bus, nors kai kuriuose laukuose padėtis liūdna. Kviečiai „išsigandę“
„Žieminiai išsigandę. Atrodo, kad jie lenda atgal į žemę, o ne kyla į viršų. Reikia lietaus, su kuriuo dirva gautų deguonies, nes augalų šaknų sistema dar silpna. Jei taip bus ir toliau, tai kviečių derlius bus prastas, nors dar neseniai visi plojom rankom ir džiaugėmės, jog žiemkenčiai peržiemojo puikiai. Rapsai atrodo geriau, nes jų šaknys stipresnės“, – aiškina Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas ir sako, kad dabar idealu būtų šiltas lietus ir šiluma.
J. Talmantas dėsto, jog ūkininkus neramina ne tik galimas blogas derlius. Dveji prabėgę metai buvo įtempti – sausra ir liūtys. Dabar jau aišku, kad kai kurių kviečių veislių, net jei jos atsigaus, derlius bus mažesnis, nes augalas jau pažeistas. J. Talmantas sakė, kad sėdamas vasarojų jis pats ėmėmės priemonių išsaugoti drėgmę – volavo dirvą.
„Po praeitų metų sausros drėgmės balansas per žiema nebuvo atsistatęs. Žiūrint kiek drėgmės yra gilesniuose dirvos sluoksniuose, drėgmės trūkumas tikrai yra išlikęs“, – DELFI kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Vyras pabrėžia, kad tokioje situacijoje žmonių įtaka yra minimali, jokių veiksmų čia imtis praktiškai neįmanoma. Lietuvoje įprasta mėnesio norma yra 60 mm lietaus, o pastarąjį mėnesį šis rodiklis lygus nuliui. A. Macijauskas tikisi, kad jei per artimiausią savaitę gerai palis, nebus didžiulio poveikio derliui, bet esamos sąlygos jau kažkiek ir paveikė augimo procesą.
Oficiali sausra
Lietuvoje sausra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą: tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu šis rodiklis 15–30 dienų nenutrūkstamai išsilaiko žemiau 0,5, yra pasiekiamas sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.
Vyriausybė gali skelbti ekstremalią situaciją šalyje, kai yra tam tikros sąlygos: sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu drėgmės atsargos dirvos sluoksnyje (0÷20 cm ir 0÷100 cm) mažiau ar lygu10 ir mažiau ar lygu 60; hidroterminis koeficientas mažesnis 0,5; trukmė ilgiau kaip 1 mėnuo.
