Neringos ir Pempininkų mikrorajonuose esanti teritorija apribota Baltijos pr., Šilutės pl., Taikos pr. ir Debreceno g. Ji tankiai apgyvendinta, yra devynios ugdymo įstaigos, trys prekybos centrai.
Ką nori daryti?
Vilniečiai projektuotojai UAB „Plentprojektas“ pažymi, kad skvere yra neveikiančio fontano ir kiti savo pirminės funkcijos nebeatliekantys betoniniai elementai, netoliese esančios sporto aikštelės asfalto danga sutrūkinėjusi ir apžėlusi žole. Visame ruože laiptai, atraminės sienutės aptrupėję, turėklai surūdiję, takų danga vietomis iškrypusi, duobėta, apžėlusi žole.
Pėsčiųjų ir dviračių takų danga įvairi - trinkelės, plytelės, asfaltas. Pandusų judėjimo negalią turintiems nėra arba jie be turėklų, per didelio nuolydžio. Apšvietimo stulpai susidėvėję nuo atmosferinių poveikių.
„Esama situacija neatitinka šiuo metu galiojančių normatyvinių dokumentų“, - konstatavo projektuotojai.
Planuojama praplėsti tarp Šilutės pl. 40 pastato ir Šilutės pl. esančią automobilių stovėjimo aikštelę įrengiant asfalto dangą.
Nuo Šilutės pl. iki Taikos pr. projektuojamas 2,5 m pločio pėsčiųjų ir 2,5 m pločio dviračių takai. Jie tarpusavyje ir nuo vejos būtų atskirti vejos borteliu. Pėsčiųjų ir dviračių trasoje naikinami esantys laiptai, įrengiant nuolydžius.
Šalia prekybos centro projektuojamas skveras su fontanu, dekoratyviniu apšvietimu, gėlynais, želdiniais, mažąja architektūra. Kiek toliau projektuojama sporto zona su krepšinio ir tinklinio aikštele, lauko treniruokliais, žaidimų aikštelėmis skirtingo amžiaus vaikų grupėms. Planuojama įrengti ir vaizdo stebėjimo kameras žmonių ir statinių saugumui. Šalia sporto zonos, bet kiek toliau nuo tako turėtų atsirasti automatinis stacionarus viešasis tualetas. Teritorija būtų apšviesta, įrengti suoliukai, šiukšliadėžės.
Saugu ar nesaugu?
Vis dėlto keletui gyventojų, atėjusių į projekto pristatymą, nepatiko siūlomi sprendiniai.
Debreceno g. 18 name gyvenanti Eugenija Budžienė tikino, kad iš namo žmonės išeina tiesiai „į gatvę“. Esą ir dabar ten mažai vietos ir nesaugu vaikams, o įrengus, jos teigimu, prie pat einantį dviračių taką, gali būti dar daugiau problemų.
Jai antrinusios to paties namo gyventojos tikino, kad prie namo yra 6,6 metro pločio takas, iš kurio 5 metrus esą norima paimti naujajam takui.
Architektė Gailutė Zimnickienė ramino gyventojus, kad erdvės iš pėsčiųjų neatims - jeigu bus daugiau vietos, bus įrengtas dvigubas takas, jeigu vietos mažiau, bus tik dviračių takas likusią erdvę paliekant pėstiesiems.
„Reikia pakeisti, kad takas neitų prie namo“, - projektą komentavo klaipėdietės.
Vis dėlto joms prieštaravo kita to paties namo gyventoja.
„Turiu kardinaliai kitokią nuomonę, nes moku dviračiu važiuoti. Dabar ten amžinai sustoja mašinos, prekyba vyksta, vaikai bėgioja, pro jas kažkaip pravažiuoja ir neįgalieji. Būkime draugiški dviračiams, patys sau ir viskam kitam“, - ragino klaipėdietė.
Laikinai Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Olegas Mariničius akcentavo, kad rengiant projektą nebuvo projektuojama namams priskirtuose sklypuose.
„Tai, kas yra prie namo, nebuvo paliesta“, - tikino O. Mariničius.
„Viską turime daryti savo sklype“, - jam antrino Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, kai gyventojai pasiūlė dviračių taką tiesti per „Maximos“ teritoriją.
E. Budžienė taip pat tikino, kad skaudu bus matyti naikinamus medžius ir žolę. Medžius, pasak jos, ji pati sodino prieš trisdešimt metų, tad jai tai būtų dvigubai skaudu.
„Siūlyčiau šitą projektą pristabdyti. Tai be galo brangus projektas, reikia, kad nepadarytų nesąmonių. Bus tik darkomas miesto veidas“, - nuomonę reiškė E. Budžienė, pakartojusi, kad vaikams nebeliks vietos prie namo žaisti.
„Norime atskirti dviratininkų taką nuo pėsčiųjų, taip civilizuotame pasaulyje padaryta. Jeigu bus neišskirtas dviračių takas, bus blogai. Dviračių takas yra dviračių takas, žaidimo aikštelė yra žaidimo aikštelė, pėsčiųjų zona yra pėsčiųjų“, - sakė L. Dūda.
G. Zimnickienė sakė, kad didžioji dalis medžių tikrai nenukentės ir bus išsaugota, tad dėl to taip pat neverta panikuoti.
E. Budžienė taip pat siūlė palikti ir buvusio fontano likučius, betoninius elementus, esą jie aplinkos nedarko. Moteris siūlė skvere nieko nekeisti, o verčiau žiemą ten įrengti čiuožyklą.
„Kad tame fontane tik „bambaliai“ mėtosi“, - replikavo Debreceno g. 30 name gyvenanti klaipėdietė.
Kito namo gyventojai nepatiko tualeto idėja - jos nuomone, jis bus per arti gyvenamojo namo, o ir apskritai jis esą nereikalingas. Projektuotojai tikino, kad tualetą planuojama įrengti beveik už 44 metrų nuo daugiabučio, jame bus kanalizacija, apšvietimas, jis bus valomas.
„Tai yra pastatėlis, jame vyksta procesai. Ko jūs bijot?“ - stebėjosi L. Dūda. Juolab kad buvo ir keli gyventojai, kurie išsakė nuomonę, kad viešo tualeto mikrorajone reikia.
Siūlė nutraukti darbus
Pristatyme dalyvavusi politikė Nina Puteikienė kritikavo projektą ir jo autorius dėl netinkamai pateiktos, neaiškios medžiagos, o Savivaldybės administraciją - dėl įstatymų nesilaikymo.
Politikės teigimu, tai nėra tik aplinkos tvarkymas, o visai naujas projektas, dėl to reikėjo skelbti konkursą ir taip parinkti, kas labiausiai derės toje vietoje, o ne pirkti pigiausią projektą.
Ji siūlė nutraukti darbus, skelbti konkursą projektavimo darbams, vėliau skelbti architektūrinį konkursą.
„Mes tada skųsime šitą dalyką teismui, jeigu jūs patys to nesuvokiate, kad pažeidžiate“, - sakė N. Puteikienė.
Jos nuomone, reikalinga ir regioninės architektų tarybos išvada.
„Tai greičiau - ne projektas, kaip jį apibrėžia įstatymai, o tiktai statybą leidžiantis arba rankas biurokratams atrišantis teisinis ir ūkinis dokumentas ūkinėms dangoms sutvarkyti. Bet kalba eina ne tik apie dangų sutvarkymą. Projektuojama nežinia kas“, - kritiką žėrė N. Puteikienė, kelis kartus pabrėžusi, kad projektuojama turi būti apibrėžtame sklype, o tai esą nėra padaryta.
Ieškos kompromisų
Baigiantis pristatymui O. Mariničius sakė, kad bus nagrinėjama galimybė dviračių taką tiesti kitoje „Maximos“ pusėje, tačiau jis pabrėžė, kad kompromisų reikia ieškoti visoms pusėms.
„Plentprojekto“ inžinierė Rūta Jakštaitė sakė, kad priima išsakytas pastabas dėl medžių, žaliųjų erdvių, kalvelių, dviračių tako, tačiau daugeliu atveju daug ko negali keisti.
„Dviratininkai nori patogaus ir saugaus judėjimo, kad ir jie patys būtų saugūs, ir pėstieji būtų saugūs. Kai yra nutiestas jiems takas, jie nevažiuoja bet kaip ir aplinkiniams yra saugiau. Suprantame, kad yra problema, bet mes turime laikytis įstatymų ir negalime ko nors projektuoti privačiuose slypuose. Ieškosime variantų susitarti su „Maxima“ ar galvoti taką tiesti per kitur. Ieškosime sprendimų, tikimės jų rasti ir tada greičiausiai padarysime dar vieną susitikimą“, - sakė inžinierė.
Architektė G. Zimnickienė patikino, kad siekiama užtikrinti gyventojų saugumą, dėl to visos būsimos poilsio zonos, aktyvaus laisvalaikio erdvės, vaikų žaidimo aikštelės yra projektuojamos minėto Debreceno g. 18 namo pusėje, kad norint pasiekti tas erdves nereikėtų kirsti dviračių tako.
„Visi gyventojai turi pasirinkimą eiti pėsčiųjų takais, jie gali daug ką pasiekti nekirsdami pėsčiųjų ir dviračių tako. Be to, tai ne automobilių takas, dviračiai nevažiuoja milžinišku greičiu. Taip pat juk galima ir ženklus pastatyti, greičio mažinimo priemones“, - galimas išeitis vardijo architektė.
Gyventojai pageidavo, kad kitas projekto pristatymas vyktų Bendruomenės namuose. Esą tada ateiti galėtų kur kas daugiau suinteresuotų gyventojų.
