„Manau, kad Saulius Skvernelis tiesiog į savo nelabai sėkmingą rinkiminę kampaniją bando įtraukti kitas institucijas, šiuo atveju - Generalinę prokuratūrą. Tikiuosi, kad Generalinė prokuratūra į viską taip ir pažiūrės“, - Eltai komentuodamas Vyriausybės sprendimą sakė G. Landsbergis.
Jis teigė manąs, kad S. Skvernelio vadovaujamo Ministrų kabineto sprendimas yra susijęs ne tiek su siekiu diskredituoti konservatorių į prezidentus keliamą buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę, kiek yra konkrečiai nutaikytas į S. Jakeliūno asmeniškai nemėgstamą Lietuvos banko vadovybę bei dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.
„Šiuo konkrečiu atveju viskas nukreipta daugiau prieš Lietuvos banką ir, sakyčiau, kad daugiau susiję su Lietuvos banko vadovybe, kuri neįtinka Stasiui Jakeliūnui. Taip pat neatmesčiau prielaidos, kad tai yra kova ir su prezidente, siekiant, kad jos kadencijos pabaiga būtų pažymėta kokiu nors kreipimusi į Generalinę prokuratūrą dėl žmogaus, kuris ir yra jos paskirtas“, - samprotavo G. Landsbergis.
Politikas, kalbėdamas apie pastarąsias savaites įsisiūbavusias diskusijas dėl krizės tyrimo, pabrėžė, kad stebisi premjero S. Skvernelio sprendimu nematyti galimai S. Jakeliūno daryto spaudimo Lietuvos bankui.
„Man yra įdomus ir kitas faktas, kuris dabar aiškėja. Tai galimas Jakeliūno grasinimas Lietuvos bankui dėl to, jei aš teisingai suprantu tai, ką sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, kad jis turi Jakeliūno spaudimo, gal net šantažo elementų įrodymus. Tad man įdomu, kodėl šie veiksmai nesudomino premjero, kuris sakosi dirbąs tėvynės, o ne rinkimų labui“, - kalbėjo konservatorius.
Galiausiai jis pabrėžė, kad ažiotažą keliantys krizės tyrimą atliekančio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S. Jakeliūno pareiškimai bei jam deklaruota Vyriausybės parama gali Lietuvai labai brangiai kainuoti.
„Žinau, kad tarptautinės institucijos šią padėtį labai rimtai vertina ir stebi, neatmetu galimybės, kad jeigu ponas Jakeliūnas nepaliaus spausti institucijų ir toliau tęs savo veiksmus, gali būti, kad mes susilauksime tarptautinių tyrimų“, - apibendrino G. Landsbergis.
Pirmadienį S. Skvernelis pranešė, kad Vyriausybė nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl laikinosios komisijos surinktos informacijos apie 2008-2009 metų krizę. Pasak jo, kreipimasis bus išsiųstas netrukus.
Premjero teigimu, į Generalinę prokuratūrą yra kreipiamasi dėl dviejų klausimų.
„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.
Antras punktas - kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, - po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras.
Kaip ELTA jau rašė, TS-LKD nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, penktadienį paskelbė, kad rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo BFK pirmininko S. Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti LB priimamus sprendimus.
„Matydami galimai neteisėtą veiką, nukreiptą prieš pagrindinę Lietuvos finansų instituciją - Lietuvos banką - rengiame kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą ir ištirti, ar pono S. Jakeliūno veiksmais nedaroma žala viešajam interesui pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 288 straipsnius - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neleistiną kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą, pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą“, - TS-LKD pranešime cituojamas M. Majauskas.