Pasak Manto Zalatoriaus, visi ankstesni tyrimai parodė, kad tarpbankinių paskolų litais palūkanų norma Vilibor manipuliuojama nebuvo.
„Kiek žinau, LB parlamentinę kontrolę atlieka parlamentas. Aš visą laiką sakiau, kad ponas Stasys Jakeliūnas (Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas – BNS), kuris ir užkūrė visą šitą reikalą, pats turėtų kreiptis į teisėsaugą, ypač jeigu turi kažkokių papildomų duomenų. Man labai keista, kad ne Seimas kreipėsi. Prie ko čia Vyriausybė?“ – BNS sakė M. Zalatorius.
M. Zalatorius nesiėmė spėti, ar prokuratūra imsis tirti finansų priežiūros institucijų veiklą krizės laikais, tačiau pabrėžė, kad dvi institucijos – LB ir Konkurencijos taryba – jau yra tyrusios galimą manipuliavimą indeksu Vilibor.
„Tiek LB, tiek Konkurencijos taryba yra pasakę, kad nebuvo požymių, jog būtų įvykęs kažkoks neleistinas susitarimas. Aš net nelabai suprantu, ką čia tirti. Būtų galima kalbėti apie žalą tuo atveju, jei būtų įrodytas manipuliacijos Viliboru faktas. Manipuliacija įmanoma tik tada, kai vyksta kažkoks neleistinas susitarimas. Neleistinus susitarimus tiria vienintelė kompetentinga institucija Lietuvoje – Konkurencijos taryba“, – pabrėžė M. Zalatorius.
„Konkurencijos taryba 2013 metais atliko preliminarų tyrimą, kuris parodė, kad nėra pagrindo net manyti, jog toks susitarimas buvo. Todėl jie net nepradėjo tyrimo. LB pasakė tą patį. Tai dabar ką, reikia kad tai kas nors kitas pakartotų?“ – klausė M. Zalatorius.
Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.
Pasak jo, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.
Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio Vilibor rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.
S Jakeliūnas praėjusią savaitę suabejojo, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti indeksu Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo netekti apie 500 mln. eurų.