Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi prašydama paviešinti tarnybinę nuobaudą, kuri premjerui buvo skirta 1999 metais, kai jis ėjo Trakų kelių policijos viršininko pareigas. S. Skvernelis teigė, kad neturi ką dėl to pasakyti: „Neturiu, ką spręsti, nuobauda buvo paskirta prieš dvidešimt metų. Po to ji buvo panaikinta. Tai visas atsakymas“.

Jo teigimu, dauguma inkriminuojamų įtarimų nepasitvirtino. „Aš vieną žmogų nubaudžiau per griežtai, – įvardijo premjeras ir pridūrė, kad ir antspaudo neuždėjo ten, kuri jis buvo uždėtas. – Aš to antspauduko neuždėjau.“

I. Šimonytė pridūrė, kad S. Skverneliui reiktų paviešinti tą įvykį ir dokumentą, kad nekiltų daugiau nesusipratimų. „Mūsų interesas – padėti viską ant stalo, ką galime padėti ir žmonės tegul vertina“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Į I. Šimonytės repliką sureagavęs S. Skvernelis teigė, kad yra pasiryžęs paviešinti pažymą. „Ypač jei Ingrida prašo, tai paviešinsime DELFI. Priimsime tokį sprendimą ir per jūsų portalą paviešinsime“, – tvirtino S. Skvernelis.

Dokumentuose – visa istorija

Iš tiesų DELFI gavo dokumentus, kuriais remiantis S. Skverneliui buvo skirta nuobauda. Dalis pavardžių tuose dokumentuose yra paslėpta, tačiau turinys atskleistas pilnai.

1999 m. lapkričio 11 d. generalinis komisaras savo įsakymu skyrė tuometiniam Trakų r. policijos komisariato kelių policijos komisarui inspektoriui S. Skverneliui drausminę nuobaudą griežtą papeikimą. Generalinio komisaro pavardė yra užtušuota, tačiau žinome, kad tuo metu šias pareigas ėjo Visvaldas Račkauskas.

Tuo įsakymu nuobaudos buvo paskirtos dar dviem Trakų rajono kelių policijos pareigūnams, kurių pavardės paslėptos. Vienam jų skirtas griežtas papeikimas, kitam – papeikimas.

Tame rašte nurodoma, kad Policijos departamento Vidaus tyrimų ir kontrolės tarnybos pareigūnai tikrino, kaip 1999 m. Trakų r. policijos komisariate buvo įforminamos bei nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų bylos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad šešių asmenų prašymai sutrumpinti teisės atėmimo terminą išnagrinėti pažeidžiant nustatytus terminus. „Trakų r. policijos komisariato kelių policijos komisaras inspektorius S. Skvernelis ir inspektorius (kurio pavardė paslėpta) užvilkindami šių prašymų nagrinėjimą, pažeidė nurodytos instrukcijos 62 punkto reikalavimus“, – rašoma generalinio komisaro įsakyme.

Jame taip pat konstatuojama, kad keturios administracinių teisės pažeidimų bylos išnagrinėtos neteisingai kvalifikuojant pažeidėjų veiklą. Pagal raštą, tuometinis komisaras inspektorius S. Skvernelis nagrinėjo tris, o kitas inspektorius vieną administracinio teisės pažeidimo bylą, r abu pareigūnai nevykdė Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų.

Tarp nusižengimų nurodyta, kad dviejose administracinių teisės nusižengimų bylose, kurias nagrinėjo S. Skvernelis ir kitas inspektorius negalutinai užpildyti nutarimai, ir taip pažeista tarnybos drausmė.

Kituose nusižengimų punktuose nėra nurodoma S. Skvernelio pavardė. Juose konstatuojama, kad vienas iš kelių inspektorių netvarkingai pildė apskaitos žurnalą, kritikuojama, kaip Trakų r. policijos komisariate yra išduodami, naudojami, saugomi ir nurašomi baudos kitai.

Taip pat tame dokumente minimas vienas eismo įvykis. Nurodoma, kad 1999 m. birželio 10 d. buvo surašytas protokolas Grigiškių policijos nuovados policininkui, už tai, kad jis tų pačių metų gegužės 25 d., vairuodamas automobilį „VW Golf“, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Tuomet laikinasis komisaras inspektorius (jo pavardė paslėpta) priėmė nutarimą administracinę bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad tas asmuo nėra autoavarijos kaltininkas.

Konstatuojama, kad byla buvo nutraukta nepagrįstai, neišsiaiškinus visų autoavarijos aplinkybių, o tarnybinis patikrinimas dėl šios autoavarijos atliktas neobjektyviai ir neišsamiai.

Skvernelis apskundė nuobaudą

Iš tolesnio rašto matome, kad S. Skvernelis buvo apskundęs generalinio komisaro įsakymą. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Generalinio inspektoriaus skyriaus rašte konstatuojama, kad vidaus reikalų ministro pavedimu buvo atliktas patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų.

Iš jo dar detaliau matyti, kuo remiantis generalinis komisaras paskyrė S. Skverneliui griežtą papeikimą. Įvardinti atvejai, susiję su pažeistais terminais.

Pavyzdžiui – jis 1999 m. birželio 24 d. policijoje gautą asmens prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą išnagrinėjo nuo prašymo gavimo praėjus 18 dienų, kitą prašymą išnagrinėjo nuo jo gavimo praėjus 1 mėnesiui 5 dienoms, trečią – nuo gavimo praėjus 1 mėnesiui 16 dienų.

VRM nustatė, kad visi minėti prašymai Trakų rajono policijos komisariato vadovo buvo adresuoti kažkam kitam (pavardė paslėpta), o ne S. Skverneliui bei visi prašymai gauti S. Skvernelio atostogų metu.

S. Skvernelis paaiškinime Vidaus tyrimų ir kontrolės tarnybos vyr. komisarui nurodė, kad prašymai išnagrinėti vėliau nei per 15 d. dėl objektyvių priežasčių: vieną prašymą jis išnagrinėjo tą pačią dieną, kai buvo gauta iš teismo jo administracinė byla, kitą prašymą išnagrinėjo grįžęs iš atostogų, trečiu atveju tarpininkavimas buvo nagrinėjamas, kuomet asmuo pristatė pažymą apie sveikatos būklę, kadangi pilietis yra antros grupės invalidas.

„Nors formaliai teisingai nurodyti prašymų nagrinėjimo terminų pažeidimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie gauti S. Skvernelio atostogų metu ir buvo nukreipti vykdyti kitam pareigūnui, ant jų nėra žymų apie jų perdavimą S. Skverneliui ir todėl nėra žinoma, kada šiuos prašymus paėmė nagrinėti S. Skvernelis ir per kiek laiko juos išnagrinėjo (…). Taigi, šiuo atveju, už minėtus nurodytus pažeidimus nuobauda S. Skverneliui buvo skirta, nenustačius jo kaltės“, – konstatuojama VRM rašte.

Jame teigiama, kad S. Skvernelis buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn už daugumą jam inkriminuojamų pažeidimų nepagrįstai ir neteisėtai. Jo padaryti pažeidimai esą nėra vertintini kaip šiurkštūs. Taip pat pažymima, kad S. Skvernelis charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, todėl buvo siūloma peržiūrėti skirtą nuobaudą ją sušvelninant.

Dvi vietos, kur rado „kabliukų“

Tarp VRM nagrinėtų atvejų buvo minimi du atvejai, kur S. Skvernelis galimai pažeidė reikalavimus. Vienu atveju 1999 m. kovo 30 d., nagrinėdamas asmens administracinę bylą, kuriam buvo surašytas protokolas už saugaus greičio nepasirinkimą, automobilio nesuvaldymą, nuvažiavimą nuo kelio ir savo automobilio bei kelio sankasos sugadinimą, S. Skvernelis jį nubaudė 200 litų bauda.

Konstatuota, kad S. Skvernelis nepilnai ištyrė pažeidimo padarymo aplinkybes apie tai, kad pažeidimo padarymo metu buvo sugadinta kelio sankasa. Tas buvo nurodyta tik protokole, tačiau ši aplinkybė tirta nebuvo.

Iš medžiagoje esančio moters paaiškinimo matyti, kad įvykio metu ji susimušė galvą, tačiau ši aplinkybė taip pat nebuvo vertinama. Jei būtų nustatyta, kad dėl šio autoįvykio jai buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, veika galėjo būti kvalifikuojama kitaip. Taigi šiuo atveju S. Skvernelis pažeidė reikalavimus dėl aplinkybių išaiškinimo.

Kitu atveju nurodoma, kad asmeniui surašyto protokolo nutarime nėra jį priėmusio pareigūno pareigų, pavardė ir parašo. Minėto pažeidimo neneigė ir pats S. Skvernelis. Savo paaiškinime jis nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio padarė techninę klaidą, kurią pastebėjus iš karto ištaisė, dėl to jokių neigiamų teisinių pasekmių neatsirado.

Kaip žinome, vėliau S. Skverneliui skirta tarnybinė nuobauda buvo sušvelninta.