aA
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europos Sąjungoje (ES) – vidutinis šalyje registruoto automobilio amžius siekia šiek tiek daugiau nei 15 metų. Nenuostabu – juk Lietuva yra ir viena iš kelių ES šalių, kuriose nėra jokio taršos mokesčio ar elementarios automobilių taršos kontrolės.
Matas Buzelis
© Egidijus Babelis

Vairuotojai turi visišką laisvę vairuoti bet ką ir nė cento nemokėti už taršą. Tačiau dėl to, kad Lietuva nesilaiko oro taršos mažinimo plano ir niekaip nesugeba priimti ryžtingų sprendimų, kurie iš esmės spręstų taršos problemą, šaliai Europos Komisija jau grasina 300 mln. eurų bauda.

Todėl Aplinkos ministerija nusprendė griebtis paskutinio šiaudo – pateikti bet kokį pasiūlymą, kad tik pavyktų iš balos išlipti sausiems ir nereikėtų mokėti beveik trečdalio milijardo eurų baudos.

Ne tik Aplinkos ministerija, bet ir pats ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ne kartą pareiškė, kad geriau yra ne apmokestinti teršiančias transporto priemones, o sudaryti palankesnes sąlygas švaresnių automobilių pirkimui. Ir neįsigilinus į situaciją gali pasirodyti, kad ryžtingų sprendimų bijantys politikai, o tame tarpe ir kandidatas į prezidentus yra visiškai teisus. Bet ar tikrai taip?

Pažiūrėkime, kaip iš tiesų veiktų naujausias Aplinkos ministerijos pasiūlymas. Vairuotojams bus siūloma utilizuoti seną savo automobilį, o perkant naujesnį nei 2009 metų rugsėjo mėnesį pagamintą automobilį (tada įsigaliojo EURO5 standartas) būtų suteikiama maždaug 1000 eurų subsidija.

Skamba neblogai – 1000 eurų sudaro ketvirtadalį vidutinės naudoto automobilio rinkos kainos. Solidi 25 proc. nuolaida (kai kuriais atvejais 1000 eurų siekia net apie 50 proc. automobilio vertės) iš tiesų sudarytų palankesnes sąlygas tokias transporto priemones įsigyti, tačiau kiek visa tai kainuos valstybei? Aplinkos ministerija tam numato apie 30 mln. eurų.

Nesunku suskaičiuoti, kad tokiu biudžetu pasinaudos maždaug 30 tūkst. naudos gavėjų. Ir jeigu pavyks atsikratyti 30 tūkst. senų automobilių, Aplinkos ministerija galės didžiuotis, jog valstybės sąskaita jie išvalė 2 procentus Lietuvos automobilių parko – mat, šalyje iš viso registruota apie 1,5 mln. automobilių, iš kurių net 1,2 mln. yra senesni nei 2009 metų.

Visa tai primena loteriją. Aplinkos ministerija tiesiog suteiks galimybę 30 tūkst. vairuotojų savo laužą paversti 1000 eurų vertės nuolaida. O loterija pasibaigs po maždaug pusės metų. Per praėjusių metų 3 bei 4 ketvirčius (arba per antrą pusmetį) šalyje įvyko virš 30 tūkst. EURO5 ar naujesnių automobilių sandorių.

Taigi, už 30 mln. eurų Aplinkos ministerija siekia trumpalaikės naudos. Neabejoju, jog atsiras žmonių, kurie pagrįs tokį sprendimą - juk jiems tai suteiks didelę nuolaidą. Tačiau taršos problema išlieka – Lietuva ir toliau sėkmingai vaidins Europos automobilių parko valytojo vaidmenį, o galbūt ir vėl kils 0,3 mlrd. eurų baudos grėsmė?

Aplinkos ministerija turėtų suprasti, kad žmonės nevairuos teršiančių automobilių tik tada, kada šie bus nebepatrauklūs. Taip, vairuotojai pildami degalus susimoka už taršą, tačiau be papildomo taršos mokesčio, kuris, siekiant socialinės lygybės, galėtų būti taikomas su išimtimis, jokių realių ar juntamų pokyčių pasiekti nepavyks.

Švaistyti pinigus lengva ir gera. Kritiškai nemąstančių žmonių akyse Aplinkos ministerija taps savotišku geradariu – o juk to ir reikia, kai rinkimai ant nosies. Bet toks Aplinkos ministerijos pasiūlymas per metus šaliai kainuotų 60 mln. eurų, o papildomas taršos mokestis leistų ne tik surinkti solidų biudžetą subsidijoms, bet priverstų masę vairuotojų pagalvoti apie naujesnių, tačiau ne tokių prabangių ir galingų automobilių įsigijimą. Juk tai ir spręstų taršos problemą iš pagrindų.

Taršos mokestis – ne vienintelė priemonė. Reikia garsiau kalbėti apie taršių automobilių eismo ribojimą didmiesčių centruose bei kitus būdus, kurie padėtų sumažinti norą vairuoti seną, juodų dūmų debesis paliekantį automobilį.

Šio komentaro autorius yra Matas Buzelis, automobilių rinkos ekspertas, transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovas. Šio autoriaus nuomonė neatspindi ir niekaip nėra susijusi su DELFI redakcijos nuomone.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.