Ji pasakojo, kaip kasdieniai pasirinkimai suteikia gyvenimui prasmę ir pasidalino savo patirtimis.
„Aš buvau žiauriai teisingas vaikas. Toks teisingas, kad mokiausi idealiai. Galvojau, kad gyvenime svarbiausia įvairūs diplomai, liudijimai. Tuo įrodote, kad esate labai prasmingas vaikas savo tėvams.
Aš dalyvaudavau visuose renginiuose, konkursuose, debatuose. (Būdama) vienuolikos metų jau vedžiau renginį su Valdu Adamkumi. Tokie teisingi tėvams ir mokytojams atrodė mano pasirinkimai, kad nors prie žaizdos dėk. Tiesa, tie teisingi vaikai turi būtinai sportuoti. Aš buvau Lietuvos pramoginių šokių čempionė. Pasaulyje buvau ketvirta. Taip atsitiko, kad dėl traumos teko mesti sportą, bet vis tiek reikėjo kažką pasirinkti, tuomet išsilaikiau ralio licenziją (ir) važiavau žiede.
Po mokyklos būtinai turėjau įstoti į universitetą. Aš esu iš medikų giminės Kaune ir jie tuokėsi su medikais, gimdė medikus, bet mano tėvai man sakė: Indrute, tu užaugusi gali būti kuo tik nori. Tau nebūtina būti gydytoja. Tu gali būti teisininke. Tuomet aš įstojau į teisę Vilniaus universitete. Žinoma, gavau nemokamą vietą, stipendiją. Viską idealiai baigiau ir po baigimo susiradau darbą.“
Darbą metė iš karto
Indrė pasakojo, kad darbas, kurį ji pasirinko, buvo labai tikslus ir struktūriškas. Ji turėjo dirbti su valstybės paslaptimis.
„Aš prisimenu tą dieną, kai atėjau pasirašyti darbo sutarties į tą pilką pastatą. Galvoju, (kad) aš čia negaliu dirbti. Tada paskambinau ir pasakiau, kad nedirbsiu ten. Supratau, kad drąsos atsiimti ten esančius diplomą ir gimimo liudijimą aš niekada neįgausiu. Viską metusi Indrė suprato, kad atsidūrė padėtyje be išeities.
„Visą gyvenimą dariau tuos prasmingus pasirinkimus, bet dabar atsidūriau tokioje padėtyje, kuri atrodė be išeities. Taip ir likau toje padėtyje. Dabar galiu ir kitiems patarti. Jei atsiduriate padėtyje iš kurios nėra išeities, tai svarbu ir neieškoti tos išeities, jei jos nėra, o padaryti kažką gerinant padėtį ir kai atsiras išeitis, nereikės niekur išeiti.“
Po to mergina įsidarbino reklamos agentūroje, bet jai taip trūko pinigų, kad sugedus automobiliui Indrė pardavinėjo visus savo drabužius tol, kol užteko sumokėti už tralą bei taksi, tačiau ji pabrėžia, jog svarbiausia yra nepasiduoti.
„Visada žinojau, kad reikia nepasiduoti ir galvojau, kaip papildomai užsidirbti. Juk buvau šokėja. Galiu papildomai užsidirbti šokdama. Tai pakeliavau po pasaulį su grupe „Scooter". Aišku, normaliam gyvenimui pinigų nelabai užteko. Turėjau ieškoti papildomo pajamų šaltinio.“
Tuomet Indrei pasiūlė vertėjauti ir ji netikėtai tapo bušido transliacijų vykdančiąja prodiusere. Šias laidas stebėjo 104 milijonai žiūrovų 64 šalyse.
„Reikia imti patirtį, o ne prastumti dieną. Niekas nieko mums duoti neprivalo, niekas nepasirūpins mumis. Reikia viską daryti patiems.“
