Tai numatantį Seniūnų rinkimų įstatymą, kuriuo nustatoma tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka, Vietos savivaldos įstatymo pataisas įregistravo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas Andrius Palionis ir LSDD frakcijos narys Petras Čimbaras.
Teikiami ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimais siūloma papildyti kandidato sąvoką.
„Tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų efektyvi priemonė stiprinti bendruomenes visoje Lietuvoje. Tiesioginių merų rinkimų įvedimas parodė, kad tokie pokyčiai atnešė teigiamų rezultatų savivaldoje, todėl manome, kad reikėtų atiduoti daugiau valdžios į žmonių rankas įvedant ir tiesioginius seniūnų rinkimus. Šiuo metu seniūnai neturi pakankamai galių spręsti realias žmonių problemas“, - sako A. Palionis.
LSDD frakcijos nario P. Čimbaro teigimu, tiesiogiai išrinkti seniūnai labiau paisys vietos gyventojų interesų, nes bus tiesiogiai jų išrinkti, tikėtina, kad pagerės seniūnijų administravimas, nes seniūnai bus atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, o ir už darbą su gyventojais. Be to, didesnis gyventojų įsitraukimas į vietos savivaldą padėtų kovoti su korupcija ir valstybės biudžeto pinigų neefektyviu panaudojimu.
Visuomenės apklausos duomenimis, 76 proc. piliečių pritaria tiesioginių merų rinkimų idėjai, 8 proc. nepritaria ir 16 proc. neturi nuomonės.
Šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai, skiriami konkurso tvarka, 5 metų kadencijai. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.