Emigrantai papasakojo, kaip Velykas švęs tie, kurie negrįš į Lietuvą: linksmybės jau suplanuotos iš anksto

Velykos – pavasario džiaugsmo, gamtos pabudimo, šeimų susibūrimo šventė. Atėjus krikščionybei šią senojo tikėjimo šventę imta sieti ir su Kristaus prisikėlimu. Lietuviams – tai viena svarbiausių švenčių metuose, neatsiejama nuo papročių, folkloro, tradicinio maisto. Pasidairykime, kaip Velykas švenčia ir kokias tradicijas puoselėja toli nuo Lietuvos gyvenantys tautiečiai, kokias jas perduoda savo vaikams.

Velykų mišios Amerikoje ir Jungtinėje Karalystėje

Amerikos lietuviai Velykas švenčia panašiai, kaip ir Lietuvoje – dauguma laikosi tradicijų ir margina kiaušinius, Velykų rytą važiuoja į bažnyčią, ruošia velykinius valgius, kartu su šeima arba su artimiausiais draugais sėda prie Velykų stalo, bando kiaušinių stiprumą, mažesnieji ridinėja margučius. Loreta Timukienė, JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininkė, pasakoja, kad Velykų proga neretai susirenka ir bendruomenės žmonės, susineša vaišes, prisimena lietuviškas tradicijas ir papročius, pabūna kartu: „Turime 44 lituanistines mokyklas, jose vyksta Velykų laukimo nuotaika nuspalvinti koncertai, įvairūs konkursai, vaikai mokosi marginti kiaušinius, jiems pasakojama apie Velykų papročius“.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Rolando Kriščiūno, Vašingtone ir jo apylinkėse gyvenantys lietuviai Velykas mini šeimose ir draugų rate. Tačiau Atvelykio savaitgalį lietuviai laiką galės leisti ir su visa bendruomene: „Balandžio 27 d. Vašingtono skautai, židienietės, skautai vyčiai ir akademikai lietuvius ir Lietuvos draugus kviečia į Kaziuko mugę, kurioje paprastai lankytojai gali susipažinti ir su kiaušinių marginimo tradicijomis. Balandžio 28 d., Atvelykio sekmadienį, Vašingtono lietuviai rinksis į mišias, kurios bus aukojamos lietuvių kalba.”

Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Lietuvos piliečiai Velykas švenčia šeimose, su artimiausiais pažįstamais, draugais. Tautiečiai dalyvauja Velykų Šv. Mišiose Londono lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčioje, taip pat ir lietuviškai laikomose Velykų Mišiose kituose JK miestuose - Bedforde, Bostone, Kings Line, Notingeme, Piterbore, Visbiče. Antrąją Velykų dieną rengiamos margučių ridenimo varžybos, kitos šeimoms skirtos Velykinės šventės, kurias įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose organizuoja ten veikiančios lietuvių bendruomenės organizacijos.

Lietuviškas Velykas švenčia ir japonai

Graži kasmetinė tradicija - sukviesti Japonijoje gyvenančius ir besisvečiuojančius lietuvius Velykų švęsti į Lietuvos ambasadą Tokijuje. Bendruomenės nariams tai puiki galimybė užsukti į ambasadą su šeimomis, supažindinti savo atžalas su lietuvių papročiais, kartu pabūti, pabendrauti. „Velykų šventės tradicijos – lietuviškos vaišės ir patiekalai, margučių ridenimas, stipriausio margučio rinkimai. Šventėje dalyvauja lietuvių šeimos, jų draugai japonai, kitų šalių piliečiai, kuriems įdomus mūsų šalies kultūros paveldas“, - apie Velykų šventę Tokijuje pasakoja Lietuvos ambasadorius Japonijoje Gediminas Varvuolis.

Kurioje šalyje begyventų, ambasadorius su šeima Velykas švenčia visada, stengiasi puoselėti ir perteikti lietuviškas tradicijas ir kultūros vertybes savo vaikams. Prieš dvidešimt metų Velykų rytą porai gimė sūnus, tad nuo to laiko Velykos jų šeimoje dar ypatingesnė šventė. Rasa Varvuolienė dar prieš šventę pasirūpina namų jaukumu: „Visada pasimerkiu pradedančių žaliuoti medžių šakelių, geltonų skintų gėlių. Išvakarėse kartu su vaikais marginame kiaušinius, ruošiu vaišes, kepu pyragą, sausainius. Velykų rytas prasideda nuo azartiško margučių ridenimo“.

Gruzijoje ir Italijoje Velykos švenčiamos gamtoje

Septintus metus Gruzijoje gyvenanti prodiuserė Ringailė Leščinskienė su šeima Velykoms pradeda ruoštis dar žiemą. Jų septynmetė dukra Anelė puikiai žino, kad reikia rinkti svogūnų lukštus, įvairias šakeles, žoleles, gėlytes, kruopas, kitas kiaušinių dažymui reikalingas smulkmenas, kurios per Velykas juos pavers mažais meno kūriniais.

Valykų išvakarėse Leščinskų namai virsta jaukiomis dirbtuvėmis - ilgas vakaras kartu su šeima, marginant kiaušinius – šeimos tradicija. Ringailei labai svarbu, kad kiaušiniai būtų gražūs, skirtingų spalvų, šeima mėgsta senovinį kiaušinių marginimo būdą, kuomet įvairių smulkių detalių pagalba išgaunami nuostabūs ornamentai. Taip marginti išmokė močiutės. Jeigu vaikai labai nori, nudažo kelis kiaušinius ir ryškiomis spalvomis, bet tada juos išskaptuoja adata ir peiliuku.

Dažnai į Lietuvą parskrendanti Ringailės šeima sako, kad Velykos jiems viena gražiausių metų švenčių, kurių labai laukia ir atsakingai ruošiasi. Jeigu tuo metu negali sugrįžti į Lietuvą, tai Tbilisyje, kur gyvena, jas vistiek visada švenčia. Taip bus ir šį kartą – šias Velykas švęs Gruzijoje kartu su kitomis lietuvių šeimomis. Čia jos būna linksmos, šviesios, pavasariškos, švenčiamos visur: tiek šeimos rate, tiek su atvykusiais iš Lietuvos giminaičiais ir draugais, tiek kartu su lietuvių bendruomene. Dažniausiai Gruzijos ir čia viešinčių lietuvių Velykų šventė vyksta gražioje vietoje gamtoje, kur visi atsineša paruoštų lietuviškų patiekalų, būtinai margučių, nes jais keičiasi, vyksta ridenimo varžybos, žaidžiami kiti žaidimai, šokama, bendraujama, tiesiog būnama kartu.

Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Di Meglio pasakoja, kad Velykas Italijos bendruomenė švenčia ir mini beveik visuose regionuose. Lietuviškos tradicijos yra tęsiamos čia gyvenančiose šeimose, mokyklėlėse lietuvaičiai daro įvairiausius darbelius šia tema.

„Dažniausiai bendruomenės buriasi prieš arba po Velykų, nes labai daug lietuvaičių grįžta į Lietuvą jų švęsti. Kai kurie regionai jau rinkosi ir margino kiaušinius vašku, kiti dar rinksis. Velykos - tai ir gamtos atgimimo metas, tad bendruomenės taip pat labai dažnai renkasi gamtoje, žaidžia įvairiausius žaidimus, ridena margučius, ruošia maistą. Lietuvaičiams oras susitikti ir pabendrauti visuomet yra. Italijos bendruomenę sudaro dažniausiai mišrios šeimos, tai italai taip pat tampa aktyvūs bendruomenės nariai“, - sako Elzė.

Meksikoje svarbiausia būti kartu, Vokietijoje – nuo šventės neatsiejama Velykų atributika

Daugiau nei pusantrų metų Meksikoje kartu su savo šeima - vyru Mario ir dukra gyvenanti saviugdos trenerė Jūratė Bitinaitė sako, kad Meksikoje jos laukė malonus atradimas – vyraujantis šeimos kultas. Meksikiečiams visų svarbiausia būti savo šeimos dalimi: „Metuose yra dvi šventės - Velykos ir Kalėdos, kurios yra pačios svarbiausios ir į kurias iš visų pasaulio kampelių suguži visi šeimos nariai. Meksikoje šeima yra viskas, tad tradicijos neužima pagrindinės šeimos šventės esmės – buvimo visiems kartu. Papročiai yra savaime suprantamas dalykas kartu būnančiai šeimai. Kai brangiausi žmonės šalia, atsiranda ir šventinės veiklos: ir kiaušinius ridename, ir šokoladinius zuikius laužom, ir dovanas išpakuojame, ir sugalvojame kitų Velykų bobutės pramogų“.

Šiais metais Velykų stalą papuoš ir Jūratės ruoštos lietuviškos vaišės: svogūnų lukštais marginti kiaušiniai, netikras zuikis, tinginys. Vyro šeimai Jūratė su malonumu gamina lietuviškas burokėlių salotas, baltą mišrainę, pagal lietuviškus receptus troškina kalakutienos kotletukus, verda grybų koldūnus.

Pasak renginių režisierės Jurgos Klimaitės – Riebling, kartu su šeima - vyru Dirku ir dukromis Nikita (7) ir Aurelie (5) gyvenančios Vokietijoje, dažytų kiaušinių parduotuvėje ten gali nusipirkti visus metus, bet patiems marginti namuose jiems kur kas smagiau: „Vaikai jau nuo Kalėdų pradėjo klausinėti, kada tai darysime ir kaip. Vis interjero žurnalai pilni galybės idėjų ne tik kaip marginti kiaušinius, bet ir pasipuošti stalą, sodą, namus. Taip prie mūsų lauko durų atsirado dekoratyvinė antis su lizdu, kuriame atostogų metu susirinkti akmenukai, savo forma primenantys mažus kiaušinius. Šalia – narcizai, hiacintai...Namai Velykoms Vokietijoje puošiami ne mažiau nei Kalėdoms. Ir – jei Kalėdų Senelio egzistencinis klausimas mūsų šeimoje jau kiek susvyravęs, tai lieka šimtaprocentinis tikėjimas Velykų Zuikiu, kuris prikaišo į sodo duobutes šokoladinių kiaušinių ir visokių gerų dovanų. Taip, Velykos Vokietijoje – dovanų metas, su vienu šokoladiniu batonėliu neišsisuksi. Šeimos sodo gale kaip tik gyvena zuikiai. Vienas jų – gražuolis, šviesiu kailiuku. Savaitgalio rytą jį pro langą pamatę vaikai nustoja kvėpuoti: štai, Velykų zuikis!“.

Dar sode turi būti Velykų medis, pavyzdžiui, dekoratyvinis žilvitis. Neturint sodo – tiks ir valgomojo
stalas su vazoje įmerkta susisukusia, dažais nupurkšta šaka. Ji puošiama kokiais tik nori dekoratyviais kiaušiniais, origamio paukštukais, zuikiais ir pan.

Pasak Jurgos, kiaušinių marginimo platybėse – visos pasaulio spalvos, bet jai šiemet imponuoja rožinė, persikinė bei mėtų spalvos kartu su aukso dulkėmis, neoninės spalvos, juodo tušo užrašai ant balto kiaušinio ar plonyčiu flomasteriu išpieštos plunksnos. Taip pat dekupažas iš pasaulio žemėlapio.

„Kitas neišvengiamas Velykų užsiėmimas – saldieji kepiniai. Tuo tikslu prekyboje – aibė formelių, pradedant standartinėmis figūromis – zuikiu, avinėliu ir atsirandant naujoms – lamos, tinginio, vienaragio. Prižadėjau dukroms, kad šiemet kepsime tortą. Nežinau, ar jis pavyks, bet pažadų reikia laikytis“, - sako šventei besiruošianti Jurga.

Australijoje – lietuvių bendruomenės stiprybė, Kinijoje – tėvynės ilgesys

Šias Velykas pasitiks ir tūkstančiai į Australiją emigravusių lietuvių. Didelėse lietuvių bendruomenėse, kurios susitelkusios Australijos didžiuosiuose miestuose Sidnėjuje ir Melburne, švenčiamos visos lietuviškos šventės, čia gyvos tradicijos, puoselėjamos iš kartos į kartą.

Vakarų Australijoje esančiame Perto mieste esanti lietuvių bendruomenė taip pat saugo savo gimtosios šalies kultūrinius papročius. Trečius metus su šeima Perte gyvenanti lietuvė Evelina pasakoja, kad tokių švenčių ir susitikimų esmė - puoselėti lietuviškas tradicijas, kartu išmokyti bei perduoti jas savo vaikams.

„Susirinkę lietuviai dalinasi patirtimis, kaip jų gimtuose miestuose ir jų šeimose buvo marginami velykiniai kiaušiniai, tad šventės metu bandome įvairiausiomis laiko patikrintomis technikomis marginti kiaušinius, žaidžiame velykinius žaidimus. Susitikimų metu lietuviai iš namų atsineša paruoštų tradicinių valgių: baltosios mišrainės, burokėlių salotų, keptos duonos, kitų lietuvių mėgstamų patiekalų.

Pasak Evelinos, susitikimuose vyrauja šilta, šventinė atmosfera, prisimenama Lietuva, širdį džiugina dūkstantys vaikai, kuriems tokie susibūrimai – ne tik puiki proga nepamiršti savo šaknų ir puoselėti tradicijas, bet ir pabendrauti bei pažaisti su kitais lietuvių vaikais, visiems kalbėti gimtąja kalba. Šventėse visada dalyvauja ir lietuvių antrosios pusės, kurios yra ne lietuvių kilmės: australai, airiai, kitų šalių atstovai. Kitataučiai domisi lietuvišku paveldu bei papročiais, noriai įsitraukia į lietuviškas veiklas.

Rokas Liutkevičius, Kinijos sostinės Pekino užsienio studijų universitete dėstantis lietuvių kalbą, atviras: „Pekine gyvenu jau devyneri metai. Sakyčiau, su kiekvienais metais ryšys su Lietuva vis stiprėja. Labai sutinku su tais žmonėmis, kurie sako, kad kuo ilgiau gyveni toli nuo namų, svetur, tuo labiau supranti, kokia svarbi, graži, šauni tavo šalis yra. Žinoma, Kinija man taip pat labai svarbi, čia mano antrieji namai, čia mano šeima, mano vaikas, mano žmona, bet čia gyvendamas matau, kiek daug prarandu išvykdamas iš savo šalies, todėl visada stengiamės išlaikyti ryšį, prisimename visas šventes, stengiamės jas paminėti. Norisi mūsų kultūrą perteikti ir kinams. Man pačiam gera dalintis mūsų kultūros tradicijomis ir aš labai noriu, kad jie kuo daugiau žinotų apie Lietuvą, kad jiems būtų įdomi mūsų šalis“.

Pasak Roko, Pekine nėra didelės lietuvių bendruomenės, tad kartu Velykų nešvenčia, bet namuose su šeima visada dažo kiaušinius. Kadangi kinams dėsto lietuvių kalbą, o kultūra nuo kalbos neatsiejama, tai kartu su savo studentais dažo kiaušinius, supažindina juos su mūsų papročiais ir vertybėmis. „Paprastai per šventes studentus kviečiuosi pas save į namus, gaminame lietuviškus patiekalus, daug bendraujame, jiems tai būna ir smagu, ir tikrai įdomu, - sako Rokas, tikintis, kad ateis metas, kai kartu su šeima sugrįš gyventi į Lietuvą, - Būtų gera grįžti namo, ten kur mano seneliai, kur mano šaknys, kur aš užaugau“.