„Aš manau, kad reikėjo truputį daugiau pastangų arba suvaldyti rizikas, kuriomis buvo pasinaudota kalbant apie sveikatos priežiūros reformą, nes nuėjo tas naratyvas dėl ligoninių naikinimo – kad bus uždaromos ligoninės. Mes nesuvaldėme šitos rizikos“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, su šia reforma susijęs įstatymų paketas yra sustojęs.
„Jis buvo vetuotas, ir nepadarėme žingsnių, kurie leistų ligoninėms grynintis savo stipriausias pozicijas ir jungtis į juridinius junginius – stambesnes ligonines kaip padaliniai. Nes ir savivaldybės kol kas nėra suinteresuotos, nes įstatyminė bazė joms neleidžia būti šeimininkėmis ir dalininkėmis su sprendimų priėmimo teise“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo,“ galbūt, buvo galima daugiau išreikalauti, kalbant apie kultūros sektorių“.
„Tik dabar Vyriausybėje svarstome Kultūros pagrindų strategiją. Kalbant apie mokesčių reformą, kuri buvo sudėtinga, bet nepaisant to buvo priimta, galbūt irgi buvo galima daugiau geresnės komunikacijos turėti ir nuneigti tą mitą kalbant apie viešojo sektoriaus finansavimą.
Buvo galima padaryti geriau, bet, jei yra kas gali padaryti geriau, prašau, tegu imasi atsakomybės, ir tą daro“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, Vyriausybė padarė tai, kas buvo numatyta Vyriausybės programoje, „maksimaliai, kiek buvo įmanoma, nukreipiant pajėgas ir resursus į tas sritis, kur labiausiai reikia“.
Jis išskyrė socialinę sritį, paminėdamas atlyginimus, vaiko pinigus, išmokas. Premjeras taip pat pasidžiaugė, kad buvo pradėtos struktūrinės reformos, paminėdamas farmacijos sritį, valstybės įmones.
„Džiaugiuosi kabineto darbu, jam tikrai nebuvo lengva, ministrai keitėsi, bet kaip toliau bus matysime“, – sakė S. Skvernelis.
Skvernelis: švietimo klausimais – ne viskas Vyriausybės rankose
Vyriausybės vadovas nesigyrė, ir, kad viskas puikiai pavyko švietimo srityje. Kalbėdamas apie mokytojų etatinio apmokėjimo istoriją, jis priminė, kad Seime tas klausimas buvo patvirtintas viename paskutinių posėdžių, likus porai mėnesių iki įvedimo.
„Faktas buvo kad ne viskas buvo tobula, gal buvo kitokie lūkesčiai, bet pats etatinis apmokėjimas yra būtinas. Tai parodė ir rezultatai – daugiau negu 75 proc mokytojų atlyginimai didėjo, buvo aišku daliai kam ir sumažėjo, buvo patobulinta, kalbant apie tas kišenes, kaip finansuojamos veiklos. Ir nuo rugsėjo vėl bus eilinis etapas atlyginimų pakėlimas“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat teigė, kad šioje srityje ne viskas – Vyriausybės rankose.
„Noriu priminti, kad mokyklų steigėjai ir mokytojų darbdaviai yra savivaldybių tarybos, mes esame finansuotojai, bet negalime įtakoti nei skaičiaus, nei tinklo, nei kiekio“, – sakė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderė ataskaitą siūlo vertinti su tam tikru skeptiškumu
Opozicijos lyderė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Vyriausybės ataskaita yra toks žanras, kur, žinoma, Vyriausybė turi save girti.
„Reikėtų su tam tikru skeptiškumu vertinti tuos pasigyrimus.Žinoma, Lietuvos ekonomika augo, bet net lyginant su kitomis mūsų regiono šalimis, nors metai buvo sėkmingi, mūsų kaimynams jie buvo dar net sėkmingesni negu mums“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jai, vertinant šią Vyriausybės ataskaitą, labiausiai akį rėžia tai, kad išskiriamos tokios sritys kaip sėkmingos – švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos sritys.
„Švietime pasiekimų neįžvelgiu, juk etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reforma sukėlė didžiausią šios Vyriausybės krizę. Aš vertinčiau, kad kaip tik reforma, kuri privertė tris ministrus atsistatydinti, tikrai kaip sėkminga reforma negalėtų būti vertinama. Čia matau pačią silpniausią šios ataskaitos vietą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.