Šiaulių apskrities policija kreipėsi į teismą ir civiline tvarka iškėlė bylą, kurioje atsakove patraukė šiaulietę Liudmilą J. – policija iš moters paprašė priteisti 993,93 Eur. Tokią sumą dar prieš dvejus metus komisariatas išmokėjo vienam Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnui, kuriam moteris nežymiai sutrikdė sveikatą.
Šiaulietė dar prieš pusantrų metų buvo nuteista dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, kai nevykdama šio teisėtų reikalavimų kartą jam iš kojos spyrė į tarpkojį ir sužalojo lytinius organus.
Dėl patirto sužalojimo Šiaulių policijos Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas net 21 dieną buvo nedarbingas – patirtus sužalojimus gydėsi namuose.
Už tai, kad nedirbo ir buvo sužalotas tarnybos metu, policijos komisariatas pareigūnui išmokėjo mėnesio dydžio atlyginimą, o kadangi Liudmila J. teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnui, policija išmokėtą sumą nutarė prisiteisti iš kalto asmens.
„Policijos teisė reikalauti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens išmokėtos kompensacijos kyla iš teisinių santykių, kurie atsirado policijai vykdant valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl socialinių garantijų teikimo policijos pareigūnams – pareigūnui dėl įvykdytos nusikalstamos veikos padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto, todėl policijos komisariatas, kaip išmoką išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo asmens“, – ieškinyje nurodė policijos atstovai.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2017 m. sausio 19 d. policijos pareigūnai gavo iškvietimą į vieną Šiaulių daugiabutį dėl esą keliamo triukšmo. Į įvykio vietą buvo išsiųstas dviejų pareigūnų ekipažas – daugiabučio gyventoja policininkams nurodė, kad nuo pat ryto savo namuose kaimynė daro remontą, kelia didelį triukšmą ir trukdo ilsėtis.
Nuėję į Liudmilos J. namus pareigūnai iš karto susidūrė su kliūtimi – buto šeimininkė nenorėjo atidaryti durų, o kai galop jas atidarė, atsisakė pateikti dokumentus, suteikiančius teisę atlikti remonto darbus.
„Pradariusi duris iš karto pradėjo šaukti, elgėsi neadekvačiai, nors su kolega prisistatėme, aiškinome, dėl ko atvykome, paprašėme pateikti dokumentus dėl remonto, prašėme jos nešūkauti, – sakė policijos pareigūnas. – Moteris nereagavo į pareigūnų pastabas, todėl mano kolega išsitraukė antrankius, nes Liudmila J. nevykdė teisėtų mūsų reikalavimų: šaukė, nepateikė dokumentų. Mes norėjome jai uždėti antrankius, kad apsiramintų, tačiau tada ji ėmė muistytis, sukinėjosi po visą laiptinės aikštelę. Norėjau padėti kolegai, todėl paėmiau moteriai už rankos, žasto, o ji man keliu sudavė į tarpkojį. Tada suklupau, net pritūpiau iš skausmo.“
Policininko kolega pridūrė, kad situacija buvo tikrai nemaloni – iš skausmo šis net suklykė, jo veidas pamėlynavo, todėl incidentą matę kaimynai bėgo sužalotam pareigūnui atnešti vandens ir kviesti greitosios pagalbos.
Sužalotas policininkas net negalėjo paeiti, todėl jo kolega į daugiabutį iškvietė kitą policininkų ekipažą, kuris ir sulaikė Liudmilą J. Tiesa, ne iš karto – į ligoninę buvo išvežta ir buto šeimininkė, kuri pareiškė, jog policininkai, norėdami uždėti antrankius, ją sumušė. Tačiau tokie moters teiginiai nepasitvirtino – paaiškėjo, jog tai šios gynybinė versija, nes ji puikiai suprato, jog jai gresia baudžiamoji atsakomybė dėl spyrio policininkui į tarpkojį.
Taip ir buvo – moteris vėliau buvo nuteista, nors įnirtingai teisme bandė gintis ir įrodinėti, jog ji yra auka, nes esą dėl nesutarimų kerštauja tame pačiame daugiabutyje gyvenantis buvęs policijos komisaras. Be to, moteris pareiškė, kad policininkas simuliavo ligą – esą dar nėra buvę, kad dėl spyrio į tarpkojį vyras negalėtų dirbti 21 dieną.
Tačiau bylą nagrinėję teisėjai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinkt įrodymai nenuginčijamai patvirtina Liudmilos J. kaltę, jog panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui: „Policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes pagal gautą iškvietimą dėl galimo triukšmo bute, ji tyčia keliu vieną kartą sudavė policijos pareigūnui į tarpkojį.“
Teisėjai Liudmilai skyrė 10 MGL dydžio (376,6 eurų) baudą, kurią ši turėjo sumokėti į valstybės biudžetą. Be to, iš nuteistosios sužalotam policinininkui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus jau kitą bylą Liudmilai J. iškėlė Šiaulių policijos komisariatas, pareikalavęs iš nuteistosios priteisti pareigūnui dėl sužalojimo išmokėtą kompensaciją. Teismas šį ieškinį patenkino ir priteisė tik šimtu eurų mažiau, nes šią sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą moteris jau anksčiau buvo sumokėjusi pareigūnui.
Liudmila J. nesutiko su pareikštu ieškiniu ir aiškino, kad neprivalo mokėti dar kartą, be to, ji pareiškė, jog „baudžiamojoje byloje pareigūnui nustatytas sužalojimas buvo grindžiamas tik tuo, kad pareigūnas skundėsi skausmingumu sėklidėse, tačiau jokių objektyvių sužalojimų atlikus apžiūrą nebuvo nustatyta, visi įrašai medicininiuose dokumentuose pagrįsti tik paties pareigūno nurodomu skausmingumu“.
„Komisariatas kompensaciją išmokėjo skubotai, išsamiai neištyrus sužalojimo aplinkybių ir pagrįstumo, nesulaukus bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl ieškovas turi prisiimti paties patirtų nuostolių riziką“, – aiškino moteris.
Tačiau teisėjai tokius šiaulietės argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad ši privalo atlyginti padarytą žalą.
„Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog atsakovė Liudmila J. nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji žalos pareigūnui nepadarė ar padarė mažiau, nei jam išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, – sprendime nurodė teismas. – Nagrinėjamoje byloje ieškovas, įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o atsakovė ieškinyje pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, nei išmokėta kompensacija ar tokios žalos apskritai nepatirta.
Pagal teismų praktiką išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Ši prezumpcija yra nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba priešingai – ją viršija. Taigi, atsakingas už žalą asmuo privalo šią aplinkybę įrodyti.
Atsakovei neįrodžius, kad pareigūnas patyrė mažesnę žalą, negu jam buvo išmokėta kompensacija, apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, bei nepateikus argumentų dėl išmokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, nėra pagrindo sutikti su atsakovės nurodytais argumentais dėl išmokėtos kompensacijos netinkamo dydžio.“
Anot teismo, Liudmila J. atliko neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu, kai tyčia keliu vieną kartą sudavė šiam į tarpkojį, dėl ko pareigūnui buvo padarytas kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimas.
„Dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų kilo teisiniai padariniai – buvo nežymiai sutrikdyta pareigūno sveikata ir iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas“, – teismas akcentavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu, pavartojo fizinį smurtą, dėl ko pareigūnui buvo nustatytas sveikatos sutrikdymas ir tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.