Antradienį vakare centrinio banko tinklapyje paskelbtas kreipimasis į Seimo ir Vyriausybės narius dėl viešoje erdvėje paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos ir interpretacijų dėl tarpbankinių palūkanų indekso VILIBOR.
„Lietuvos bankas taip pat ragina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Stasį Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai“, – rašoma Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pasirašytame dokumente.
Visas kreipimosi tekstas:
„Siekdami išsklaidyti nepagrįstus kaltinimus dėl Lietuvos banko nebendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetu (BFK) ir neva nuslėpto tarpbankinių palūkanų indekso VILIBOR „tyrimo“, Jūsų žiniai teikiame detalesnius paaiškinimus, kurie padės išsklaidyti abejones dėl 2019 m. sausio 23 d. Jums adresuotame rašte DĖL VILIBOR RODIKLIO POKYČIŲ 2008–2009 METAIS pateiktos informacijos.
1. Viešoje erdvėje paskleisti teiginiai dėl Lietuvos banko tariamo nebendradarbiavimo su BFK, vykdančiu parlamentinį tyrimą krizės priežastims ištirti, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Lietuvos bankas aukščiausiu lygiu dalyvavo visuose BFK posėdžiuose, į kuriuos buvo kviestas ir pateikė išsamius atsakymus į visus klausimus, susijusius su vykdomu krizės tyrimu ir parlamentine kontrole, kurie buvo užduoti. Apgailestaujame, kad Lietuvos banko pasiūlymas inicijuoti diskusiją, jog būtų detalizuoti konkretūs komisijai rūpimi klausimai, nebuvo priimtas. Nepaisant to, ir toliau esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti ir atsakyti į visus kylančius klausimus.
2. Lietuvos bankui mestas nepagrįstas kaltinimas dėl neva nuslėpto tarpbankinių palūkanų indekso VILIBOR „tyrimo“ neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę. Lietuvos bankas, būdamas atsakinga valstybės institucija, laikosi principo, kad šalies valstybės institucijoms ir visuomenei gali būti teikiamos tik pagrįstos ir abejonių nekeliančios, oficialią Lietuvos banko poziciją atitinkančios išvados. BFK pirmininkas VILIBOR „tyrimu“ klaidingai vadina 2012 m. rudenį Lietuvos banko tarnautojų parengtą pažymą „Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės“ (toliau – pažyma), kuri 2019 m. balandžio 2 d. buvo nedelsiant paviešinta viešoje erdvėje kilus nepagrįstoms spekuliacijoms dėl jos turinio.
3. Lietuvos bankas vykdydamas savo funkcijas nuolat aktyviai stebi ir analizuoja situaciją Lietuvos finansų ir konkrečiai pinigų rinkose. Krizės laikotarpiu Lietuvos bankas stebėjo ir nagrinėjo bankų skelbiamų kotiruočių, naudojamų VILIBOR apskaičiuoti, pagrįstumą, lygino jas su kitomis palūkanų normomis, organizavo susitikimus su bankų iždų atstovais, rengė įvairią operacinę ir analitinę medžiagą VILIBOR klausimu.
Susitikimų su bankais metu kiekvieno banko atstovai turėjo teikti argumentus ir paaiškinimus savo kotiruotėms pagrįsti. Reguliari situacijos stebėsena ir analizė, bankų teikiami pagrindimai nesuteikė pagrindo įtarti bankus piktnaudžiavimu dėl teikiamų VILIBOR kotiruočių. Dėl šios priežasties galimos žalos būsto paskolų gavėjams vertinimas nebuvo atliekamas.
4. Lietuvos banko tarnautojų parengta pažyma, kuria remiasi BFK pirmininkas, buvo Lietuvos banko vidaus diskusijoms skirtas darbinis dokumentas, kuriame atspindėtos autorių asmeninės nuomonės. Medžiaga buvo skirta profesionalių ekonomistų diskusijoms Lietuvos banko viduje paskatinti, todėl tekste nevengta pateikti ir individualių ekspertų suformuluotų diskusiją provokuojančių teiginių. Tą vienareikšmiai patvirtina tituliniame pažymos puslapyje pateikta išlyga, pabrėžianti, kad „Šioje analitinėje pažymoje pateiktos rekomendacijos ir siūlymai skirti paskatinti diskusijas ir komentarus. Dokumente išreikštos nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Lietuvos banko nuomonę.“ Tokio pobūdžio dokumentuose formuluojamos pirminės nuomonės, skirtos tolesniems aptarimams ir diskusijoms, nėra platinamos, siekiant išvengti galimo suklaidinimo ar nepagrįstų vertinimų. Pažymoje pateikta analitinė informacija buvo pristatyta Lietuvos banko vidinėse diskusijose.
5. Lietuvos banko tarnautojų parengtos pažymos tikslas buvo įvertinti esamos paskolų būstui įsigyti kainodaros problemas ir pasiūlyti galimas reguliavimo alternatyvas, o ne išanalizuoti VILIBOR indekso kaitos 2008–2009 m. priežastis ar atlikti gyventojų, paėmusių būsto paskolas litais, palūkanų išlaidų pokyčių analizę. Pažymoje apibūdinta paskolų būstui įsigyti kainodaros analizė ir diskusijos, jų pagrindu vykęs tolesnis darbas paskatino Lietuvos banką imtis veiksmų, kurie sustiprino paskolų palūkanų kainodaros nustatymo principus ir sumažino skolininkams kylančias rizikas. Po tolesnių diskusijų ir svarstymų 2013 m. liepos 11 d. Lietuvos banko valdyboje buvo patvirtinta atnaujinta vidutinių tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR apskaičiavimo ir skelbimo tvarka, kuri užtikrino didesnį indekso stabilumą ir patikimumą.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą Nr. 178 „Dėl pasirengimo euro įvedimui Lietuvos Respublikoje veiksmų koordinavimo“, tad poreikis vykdyti esminę tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR indekso reformą numenko Lietuvai priėmus strateginį sprendimą siekti narystės euro zonoje. 2015 m. euras tapo nacionaline valiuta ir dingo valiutų kurso rizika. 2014 m. Lietuvos banko tarnautojai aktyviai įsitraukė į priimtos ES Būsto paskolų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę procesą. Ši direktyva, įgyvendinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu LR su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu, kuris reikšmingai padidino vartotojų apsaugą ir sukūrė papildomas pareigas kredito įstaigoms. 2015 m. gegužės 28 d.
Lietuvos bankas patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus, pagal kuriuos maksimali galima kredito trukmė sumažinta nuo 40 iki 30 metų ir įtvirtintas papildomas palūkanų normų šoko testas – kredito davėjai įpareigoti užtikrinti, kad kredito įmokos ir pajamų santykis būtų ne didesnis nei 50 proc., palūkanų įmokai apskaičiuoti naudojant 5 proc. palūkanų normą. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, darome šias išvadas:
1. 2019 m. balandžio 2 d. BFK pirmininko S. Jakeliūno spaudos konferencijoje paskleisti kaltinimai, kad Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui, yra nepagrįsti ir tendencingi. Teiginys, kad, išaugus paskolų palūkanoms, skolininkai patiria didesnes palūkanų išlaidas, nereikalauja papildomų aiškinimų dėl savo akivaizdumo.
Minima neva sensacinga 700 mln. litų suma tėra elementarus aritmetinis apskaičiavimas pagal viešai prieinamą informaciją, kiek padidėjo palūkanų išlaidos už paskolų litais portfelį (viešai skelbiama) išaugus palūkanų normoms (viešai skelbiama). Kaip minėjome, neva „nuslėptas tyrimas“ buvo skirtas būsto paskolų kainodarai analizuoti, todėl palūkanų normų augimo poveikis kitoms sritims net nebuvo pateiktas. Pavyzdžiui, panašiai skaičiuojant, per 2009 m. dėl atitrūkusių terminuotųjų indėlių litais ir eurais palūkanų normų namų ūkiai gavo apie 450 mln. litų daugiau pajamų, 2010 m. – apytiksliai 320 mln. litų.
2. BFK pirmininkas S. Jakeliūnas spaudos konferencijos metu kalbėdamas apie galimą bankų manipuliavimą VILIBOR kotiruotėmis, pakartojo savo 2012 m. liepos mėn. teiginius: „Lietuvoje turime savo tarpbankinio skolinimo palūkanų indeksą VILIBOR ir čia kilo daugybė klausimų ir abejonių, ar bankai, veikiantys Lietuvoje, nemanipuliavo ta informacija siekdami sau naudos arba norėdami išspręsti savo problemas. Tai tokių įtarimų yra. Analizė, kurią atlikau aš, rodo, kad pagrindo įtarti ir pradėti kažkokį tyrimą tikrai yra.“ Atsižvelgdami į teiginį, kad BFK pirmininko S. Jakeliūno dar 2012 m. ar anksčiau atlikta analizė suteikė jam pagrindą įtarti Lietuvoje veikiančius bankus VILIBOR kotiruočių manipuliacija, o tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galėtų būti laikoma nusikalstamu veikimu, darome prielaidą, kad S. Jakeliūnas iki šiol disponuoja reikšminga viešai neatskleista informacija. Raginame BFK pirmininką S. Jakeliūną nedelsiant pateikti atsakingoms institucijoms, įskaitant ir priežiūros instituciją, turimą informaciją.“
DELFI primena, kad S. Jakeliūnas balandžio 2 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje paviešino V. Vasiliausko laišką skirtą kitiems valdybos nariams, taip pat vaizdo įrašus iš darbuotojų susirinkimo bei 2012 m. „slaptą“ Lietuvos banko tyrimą dėl VILIBOR, kuris, anot jo, parodo, kad per krizę komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu.
S. Jakeliūnas teigė, kad Lietuvos bankas nenoriai bendradarbiauja ir sąmoningai nuslėpė dalį informacijos reikalingos parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančiam Seimo komitetui. Iš karto po konferencijos S. Jakeliūnas nuskubėjo pas premjerą S. Skvernelį.
Pasak S. Jakeliūno, Vilibor indekso pagrindu buvo skaičiuojamos palūkanų normos gyventojams, ėmusiems ir vartojimo paskolas, ir būsto paskolas, todėl šio rodiklio šuolis 2008 metų pabaigoje ir 2009 metais sukėlė didžiulius kaštus žmonėms, kurie elgėsi atsakingai ir skolinosi litais – valiuta, kuria tuomet pajamas gavo absoliuti dauguma šalies gyventojų.
Po susitikimo kalbėta, kad galbūt bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl to, kad Lietuvos bankas pateikė neobjektyvią informaciją ir klaidindamas Seimą pažeidė viešuosius interesus. Tą pačią dieną V. Vasiliauskas žurnalistams komentavo, kad Lietuvos bankas visuomet bendradarbiavo su visomis valstybinėmis institucijomis, visuomet teikė informaciją ir remiasi faktais, o ne faktų interpretacija.
Jis teigė, kad S. Jakeliūnas yra „nuėjęs į asmeniškumus“.
Tos dienos vakarą Lietuvos banko puslapyje jau buvo patalpintas „slaptasis“ tyrimas. Pasirodo, tai Lietuvos banko specialistų parengta analitinė pažyma, kurioje pateiktos rekomendacijos ir siūlymai buvo skirti vidiniam naudojimui. Pažymoje rašyti teiginiai nebuvo oficiali banko nuomonė, o veikiau laisvesnio interpretavimo bei su daugybe prielaidų atlikti skaičiavimai.
Balandžio 3 dieną V. Vasiliauskas prabilo apie tai, kad Lietuvos bankui, galimai, buvo bandoma daryti įtaka dėl vieno rinkos žaidėjo. Jis teigė, kad paviešins S. Jakeliūno žinutes bei tam tikrus oficialius pasisakymus. Balandžio 9 dieną Seimo salėje paaiškėjo, kad S. Jakeliūnas ne kartą bandė įsidarbinti Lietuvos banke. Tai patvirtino ir V. Vasiliauskas.
