Nustebino banko akibrokštas
Į DELFI redakciją besikreipusi Inga (vardas pakeistas – asmuo red. žinomas), nusprendė pasidalinti jos mamai nutikusia istorija.
Ji pasakojo, kad dar 2005-ųjų gegužės mėnesį jos mama su SEB banku sudarė pensijos kaupimo sutartį ir uždėjusi visus reikalingus parašus buvo tikra, kad nuo šiol kaupia senatvei.
„Ji net didžiavosi tuo, kad žengė šį žingsnį ir pensija jau pasirūpino“, – pridūrė Inga ir pasakojo, kad tada mamai buvo vos kiek daugiau nei 40 metų, tad laiko tarpas iki pensijos atrodė pakankamas, siekiant sotesnės senatvės.
2011 metais nuvykus į banką tvarkytis kitų reikalų moteriai buvo pasiūlyta atnaujinti pensijos kaupimo sutartį ir ją pasirašyti iš naujo.
„Tad, kaip ir įprasta visiems nelabai susigaudantiems bankinėse operacijose, ji uždėjo parašus visur, kur reikia, gavo pensijų kaupimo sutartį ir toliau gyveno ramiai“, – sakė Inga.
Tiesa, praėjusių metų pabaigoje moteris sužinojo labai nemalonią žinią. Nuvykus pasitikrinti, kiek pinigų senatvei sukaupta, moteris sužinojo, kad jos pensijos kaupimas buvo pradėtas tik 2011-aisiais.
„Mama negalėjo tuo patikėti ir nutarė grįžti į banką, namie susiradusi pensijų kaupimo sutarties priedus, kuriuos buvo pasirašiusi.
O į banką nunešusi 2005 metais sudarytą pensijų kaupimo sutarties priedą sulaukė tik atsakymo, kad tokia sutartis banke neegzistuoja, tad 6 metus pensija papildomai kaupiama nebuvo“, – pasakojo moters dukra Inga.
Neperdavė „Sodrai“?
Sužinojusi, tokią naujieną moteris kreipėsi į vyriausiąją banko vadybininkę, tačiau, kaip pasakojo, ėjo savaitės, bet niekas informacijos nepateikė.
Galiausiai, po keletos savaičių, Ingos teigimu, moteris gavo atsakymą iš banko.
Jame buvo rašoma, kad atsiųstos sutaries kopijoje trūksta informacijos – nėra nurodytas dalyvį pritraukusio asmens individualus kodas, todėl bankas negalintis išsiaiškinti priežasčių, kodėl dokumentas nebuvo tinkamai registruotas ir administruotas.
„Tikėtina, kad dokumentas apskritai nebuvo pateiktas bendrovei“, – buvo rašoma moters gautame atsakyme iš banko.
Inga aiškino, kad nors mama 2011-aisias nuvykusi į banką pasirašė pensijų kaupimo sutartį dar kartą, ji manė, kad tai yra 2005-aisiais pasirašytos sutarties atnaujinimas.
„Kodėl dabar mama turi prarasti 6 metų kaupimo istoriją ir galimus nuostolius, nes jų banke dokumentas nebuvo perduotas „Sodrai“ ir įregistruotas?“, – klausė Inga.
„Pasirašai banke dokumentą ir gyveni ramiai, o paaiškėja, kad sudaryta sutartis taip ir liko gulėti ant vadybininko stalo“, – apgailestavo ji.
Tokie atvejai – reti
„SEB investicijų valdymo“ generalinis direktoriu Virgilijus Mirkė sakė dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų negalintis komentuoti su konkrečiais asmenimis susijusių atvejų.
„Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad pasirašius pensijų kaupimo sutartį, duomenys yra perduodami „Sodrai“, kad sutartis būtų įregistruota pensijų kaupimo sutarčių registre, ir tik tuomet pradedamas pensijos kaupimas.
Apie sutarties įregistravimą pensijų kaupimo bendrovė asmeniškai informuoja klientą vienu iš jo pasirinktų būdų – pranešimu interneto banke, elektroniniu laišku arba paprastu paštu. Įprastai dalyvio informavimas užtrunka apie mėnesį“, – apie bendrą tvarką sakė jis.
Tiesa, atvejai, kuomet sutartis nėra užregistruojama, labai reti. Pasak V. Mirkės taip gali nutikti dėl keletos priežasčių: pavyzdžiui, asmuo neatitinka II pakopos pensijų fondų dalyviams keliamų reikalavimų, pensijų kaupimo bendrovei pateikti asmens duomenys nesutampa su „Sodros“ turimais duomenimis apie asmenį, kt.
„Jei asmuo negavo pranešimo apie pradėtą pensijos kaupimą ir nesulaukė prašymo patikslinti duomenis, rekomenduotume tokiu atveju pačiam asmeniui susisiekti su pensijų kaupimo bendrove“, – sakė jis.
