Grybų sezonas jau prasideda
Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, mikologas Jonas Kasparavičius GRYNAS.lt pasakoja, valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta) yra keistos išvaizdos grybas. Nuo daugumos įprastų grybų jis skiriasi savo netaisyklinga forma, tarsi suglamžyta ar raukšlėta įvairių rudos spalvos atspalvių kepurėle be koto.
„Tiksliau, nedidelis kotas beveik nepastebimas po kepurėlės klostėmis. Jis yra tolimas valgomojo briedžiuko (Morchella esculenta) giminaitis, tik pastarasis yra taisyklingesnis, su aiškiai matomu kotu. Netrukus pasirodys ir jis“, – pasakoja J. Kasparavičius.
Mokslininkas tęsia, kad bobausis nėra pats ankstyviausias grybas. Pasak jo, tik nutirpus sniegui, pasirodo kai kurie kiti bobausio tolimi giminaičiai. Kai kurie net labai spalvingi, nors ir nedideli, kaip austriškoji plačiataurė (Sarcoscypha austriaca).
„Iš klasikinės išvaizdos grybų anksčiau pasirodo valgomasis tampriukas (Strobilurus esculentus) ant eglės kankorėžių ar pušyninis tampriukas (Strobilurus tenacellus) ant pušies kankorėžių. Deja, jie yra smulkūs, šviesiai rusvos spalvos, todėl iš tolo sunkiai pastebimi. O šių metų kovo mėnesį dar vis augo ir juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes), dar vadinamas žieminiu kelmučiu. Turbūt žiemos jai neužteko. Taigi, šių metų grybų sezonas jau yra tyliai prasidėjęs“, – džiugia žinia dalijasi mikologas.
Būtinas tinkamas bobausio paruošimas
Nors bobausis oficialiai vadinamas valgomu grybu, dėl jo keistos išvaizdos gali atrodyti atvirkščiai. Mikologas J. Kasparavičius sako, kad daugelyje vakarų šalių šis grybas laikomas nevalgomu, nuodingu, o keliaujant į rytus – valgomu. Tiesa, norint neapsinuodyti, prieš valgant šį grybą, reikia jį tinkamai apdoroti.
„Tokiu jis laikomas ir Lietuvoje. Tai yra, jeigu jį vartosite žalią arba tik paprastai išvirta, iškeptą ar patroškintą, tai jis yra nuodingas. Jame yra medžiagos vadinamos giromitrinu. Veikiamas termiškai ar chemiškai jis skyla į dar nuodingesnes medžiagas. Jeigu yra begalinis noras ar būtinybė jį valgyti, tuomet reikia bent du kartus po 10 minučių jį nuvirti atvirame inde su vandens pertekliumi, gerai vėdinamoje patalpoje. Nuovirą reikia išpilti lauk ir jokiu būdu jo nevartoti maistui. Po to išvirtus grybus nuplauti šaltu vandeniu. Geriau tegul visos giromitrino skilimo reakcijos vyksta puode, o ne jūsų pilve“, – akcentuoja mokslininkas.
Pasak jo, giromitrinas skyla ir grybą džiovinant. Tačiau ir išdžiovinus dar reikėtų grybą palaikyti 1-2 mėnesius ir tik tuomet vartoti. Patartina ir tuomet nuovirą išpilti lauk.
„O skonis? Kaip sakydavo senovės romėnai, – dėl skonio nesiginčijama. Atsiras ir žmonių, kuriems labai patiko, nors daugumai ragavusių šie grybai ypatingo įspūdžio nepalieka. Na, o apsinuodijus simptomai gali būti tokie tarsi būtumėte paragavę žalsvosios musmirės“, – sako mikologas J. Kasparavičius.
Auga specifinėmis sąlygomis
Kaip jau buvo minėta, bobausiai vieni ankstyvųjų grybų Lietuvoje. Grybautojus jie paprastai pradeda džiuginti balandžio mėnesį, kartais ir kovą, tačiau skirtinguose regionuose jie gali pasirodyti labai skirtingu metu. Be to, bobausiams reikalingos specifinės sąlygos.
„Paprastai pasirodo tuo metu, kai jau būna nužydėję lazdynai ir pražysta drebulės, gluosniai. Jiems reikia šviesaus spygliuočių ar mišraus miško, atviresnių vietų, pamiškių, pakelių, kirtaviečių ar net senų degviečių ,kol dar nesužėlė žolė ir neišaugo lapai. Kol saulė gali greit įšildyti dirvožemio paviršių. Svarbi ir tinkama dirvožemio drėgmė bei sudėtis. Reikia, kad jame būtų pakankamai tinkamų bobausiui maisto medžiagų. Gali išaugti tiesiai ant dirvožemio, gali ant kokios sutrūnijusios medienos ar stuobrio. Jei ant kokio sutrūnijusio stuobrio išaugo labai jau didelis bobausis, tai nėra joks stebuklas, o tik kita rūšis – didysis bobausis (Gyromitra gigas)“, – informacija dalijasi J. Kasparavičius.
Bobausiai auga beveik visoje Lietuvoje. Kaip pasakoja mikologas J. Kasparavičius, daugiausiai jo ieško ir randa Pietų Lietuvoje, bet gana gausiai auga ir kituose regionuose.
„Kaip nevienodai ir ne vienu metu pasirodo, taip nevienodai ilgai ir dera. Bet galima rasti net iki gegužės pabaigos“, – tikina mikologas J. Kasparavičius.
